Atrodytų, Kauno valdžia išties nori žinoti, kas rūpi miesto verslininkams, mat pernai pavasarį savivaldybė tapo viena trišalės Verslo tarybos steigėjų.
Verslo taryba yra patariamoji institucija, kurioje svarstomi su miesto verslo aplinka, ekonomine pažanga, strateginiu planavimu bei verslo skatinimu susiję klausimai. Pirmąkart Lietuvoje pasirinkta tokia verslo ir piliečių savivaldos bendradarbiavimo forma, rašo "Lietuvos rytas".
Šią savaitę vėl vyko miesto tarybos narių ir verslo atstovų debatai. Ar miesto biudžetui pinigus mokantys verslininkai tuščiai nešvaisto laiko kalbėdami apie slegiančius rūpesčius ir jų balsas tikrai girdimas?
Vieno Verslo tarybos steigėjų, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų, prezidentas Benjaminas Žemaitis mano, kad kartais miesto valdžia tiesiog nepajėgi išspręsti rūpimų klausimų dėl pernelyg menkų galių, o kartais sąmoningai priima verslui nepalankius sprendimus.
– Kas šiuo metu labiausiai rūpi Kauno verslo pasaulio atstovams ir ką reikėtų keisti?
– Skirtingi verslai, skirtingos ir problemos. Smulkiajam verslui šiuo metu labai aktualūs išorinės reklamos, licencijų išdavimo klausimai.
Vidutinis ir stambusis verslas yra mažiau veikiamas savivaldybės sprendimų, nes verslo klimatą formuoja Seime priimami įstatymai. Šie verslininkai nerimauja dėl žemės sklypų įsigijimo, statybos leidimų išdavimo.
Galbūt savivaldybių merai galėtų paveikti reikiamų teisės aktų priėmimą Seime ar Vyriausybėje. Tačiau susidaro paradoksali situacija – imtis kažkokių pokyčių kartais tiesiog neapsimoka, mat pagrindinis jų rūpestis yra užtikrinti savivaldybės struktūrų funkcionavimą. Vieno rajono meras atvirai pareiškė, kad, savivaldybėje įsikūrus investuotojui ir padidėjus įplaukoms į savivaldybės biudžetą, ji netektų dotacijų iš centrinės valdžios.
Verslininkai yra aktyvioji visuomenės dalis, kuri pati nuolat mokosi ir gali padėti miesto valdžiai, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje.
– Ką dabar norėtumėte ir galėtumėte patarti Kauno valdžiai?
– Vienas rūpimų klausimų – transporto sistemos pertvarka. Į vieną bendrovę sujungus įmones „Kauno autobusai“ ir „Autrolis“ ji turėtų veikti efektyviau, nes neišnaudotų rezervų tikrai matyti. Labai svarbu tinkamai į vientisą sistemą integruoti mažuosius autobusus, mat dabar jų veikla yra nevaldoma. Konkurencija yra sveikintinas dalykas, tačiau kalbant apie viešąsias paslaugas ne visada pasiteisina.
Aktyviai palaikome kongresų rūmų statybą, mat toks objektas paskatintų kultūrinį gyvenimą, susiformuotų dar viena patraukli miesto erdvė.
Verslo taryboje svarstėme Europos Sąjungos paramos 2014–2020 metais panaudojimą, pagrindines jos paskirstymo kryptis. Verslo žmonės turi ūkinės veiklos patirties, kurią stengiasi perduoti ir būti išgirsti.
Taip įvyksta ne visada. Pernai Verslo taryboje kalbėjome, kad trečdalis vietų savivaldybės įmonių stebėtojų tarybose, valdybose turėtų atitekti visuomenės atstovams. Jais galėtų tapti nebūtinai verslininkai, o pedagogai, architektai. Kauno meras Andrius Kupčinskas taip pat palaikė šį sumanymą, tačiau idėja užstrigo valdančiojoje koalicijoje.
– Galbūt miesto valdžia galėtų aktyviau ginti savo verslininkų poziciją?
– Labai daug kalbėjome apie Kauno oro uostą, kuris mums yra gyvybiškai svarbus. Šiuo klausimu mūsų ir Kauno savivaldybės pozicijos sutampa, tačiau visi sprendimai priimami Seime, Susisiekimo ministerijoje.
Vyksta visų trijų šalies oro uostų sujungimo procesas, ir dabar visiškai neaišku, kuo viskas baigsis. Kvietėme ministerijos vadovus apie tai pasikalbėti, tačiau jiems šis klausimas turbūt nepasirodė labai svarbus.
Pernai kalbėjome apie monopolį šilumos gamybos srityje. Dabar šilumos kainą lemia dujų kaina, todėl visi pokyčiai – taip pat tiekėjų ir Vyriausybės rankose.
Savivaldybės atstovai pasveikino Suomijos investuotojų siekį statyti galingą jėgainę Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, tačiau aktyviai savo interesus puolė ginti žemės sklypų savininkai, vietos bendruomenė ir jiems pavyko teisme blokuoti detalųjį planą.
Dažnai su miesto valdžia esame vienoje barikadų pusėje, tačiau susiduriame su įstatymų nuostatomis ir negalime jų nepaisyti ar pakeisti.
– Didelį atgarsį sukėlė Kauno valdžios užmojis pažaboti naktinę prekybą alkoholiniais gėrimais vadinamuosiuose baruose. Tokia prekyba jau uždrausta 24 taškuose. Ar tai nepanašu į verslo žlugdymą?
– Mano asmenine nuomone – tai labai teisingas žingsnis. Vertinant iš rūmų prezidento pozicijų, šios vadinamosios girdyklos nepuošė miesto. Puikiai suprantu, kad tai yra verslas, investuoti pinigai, tačiau negalima jo lyginti su kita ūkine veikla.
– Ar verslininkai neprieštarauja ir dėl smarkiai padidinto žemės mokesčio apleistų statinių savininkams?
– Šis sprendimas nėra palankus verslui. Mes tą klausimą vėl kelsime ir prašysime, kad tas mokestis nebūtų tiek didinamas – sutiktume, kad mokestis atitiktų bent šalies vidurkį. Sprendimai turbūt buvo priimti truputį skubotai, o verslo atstovai nespėjo net deramai sureaguoti.
Apleisti statiniai nepuošia miesto, tačiau jų savininkai dažniausiai neranda sprendimų. Jie turbūt dieną ir naktį svarsto, ką daryti su tais pastatais, tačiau nerandama geros išeities. Statinius pardavus už 1 litą, juos būtų galima nugriauti ir tuščioje vietoje pastatyti kažką gražaus, tačiau reikia vadovautis ir sveika nuovoka.
– Kokių receptų galėtumėte pasiūlyti, kad miestas be didelių investicijų būtų patrauklus tiek investuotojams, tiek patiems kauniečiams, tiek turistams?
– Idėjų ir projektų galima daug sukurti, tačiau viskas atsiremia į finansavimą.
Vienas geriausių patarimų – tvarkyti miesto viešąsias erdves, nes žmonėms tai labai patinka ir vertinama. Negaliu pasakyti, kad nematyti pokyčių šioje srityje – išvalytos upių pakrantės, santaka.
Permainos gerina miesto įvaizdį, skatina aktyvesnę vietos bendruomenių veiklą – jos aktyviai dirba Laisvės alėjoje, senamiestyje, Žaliakalnyje, Aleksote.
