Vilniečiai Rokas ir Ieva Rožickai Didžiasalyje – dar tik mėnesį. Supratę, kad savam būstui Vilniuje įsigyti teks banko prašyti milžiniškos paskolos, be to, šeimos santaupas suris mokesčiai už šildymą, vilniečiai nutarė laimės ieškoti miestelyje, kurio vien tik pavadinimas daugeliui kelia šiurpą.
„Kitus Didžiasalis baugina, mūsų – ne. Juk čia pigiau gyventi, o butų kainos tokios, kokių nėra niekur Lietuvoje. Bėgome iš brangaus Vilniaus“, – kviesdamas į vidų šyptelėjo 23-erių naujakurys.
Įsigijusi dviejų kambarių butą Didžiasalyje šeima sumokėjo tiek, kiek būtų išleidusi už kelių mėnesių būsto nuomą Vilniuje. Anot Ievos, per metus butui Didžiasalyje gali nesunkiai susitaupyti kiekvienas dirbantis vilnietis.
Butais už litą nesusigundė
Pirmą kartą įžengę į butą, kurį ketino pirkti, atvykėliai iš Vilniaus nufotografavo kiekvieną jo kampą. Butas atrodė baisiai apleistas: išrauti elektros laidai, nupjauti vamzdžiai.
Šiame bute jau 15 metų niekas negyveno. Tokių vaiduoklių Didžiasalyje daugybė.
Skelbimą apie parduodamą butą Rožickai rado internete.
Jie ieškojo buto, kuris būtų be skolų.
„Skolos gąsdino. Taip, Didžiasalyje dar galima rasti butų už litą, bet jų šeimininkų paliktos skolos siekia keliasdešimt tūkstančių“, – aiškino Rokas.
Nors ne už litą, bet vis tiek už juokingą pinigų sumą įsigiję butą Rožickai jį remontavo tiek, kad būtų galima gyventi. Visus kitus darbus jie ketina atlikti jau įsikraustę.
Kartu iš Vilniaus jie atsivežė ir augintinius – katę Kiką ir kalę Dorą.
Kaip į šitokį sutuoktinių pasirinkimą reagavo jų artimieji, draugai?
„Man senelė pasakė: „Jei jau apsisprendėte gyventi toliau nuo Vilniaus, geriau į Žagarę važiuokite“, – prisiminė Ieva.
Nustebino vietos pedagogus
Tuomet, kai I.Rožickienė tarėsi dėl praktikos Didžiasalio mokykloje, pajuto, kaip nepatikliai šio miestelio pedagogai žiūri į atvykėlius.
„Jie vis mėgino išklausti – gal mano tėvų arba artimųjų šaknys Didžiasalyje? Kai pasakiau, kad ne, negalėjo atsistebėti – kaip atvykėlė iš Vilniaus dirbs Didžiasalio mokykloje?“ – sakė I.Rožickienė.
Jos nuomone, Didžiasalio gyventojams yra dėl ko į atvykėlius žvelgti nepatikliai. Juk miesteliui daug metų buvo klijuojamos asocialių asmenų gyvenvietės etiketės.
Atgal grįžti nė nemano
Nors Didžiasalyje gyvena tik mėnesį, buvę vilniečiai jau spėjo pajusti provincijos miestelio ramybę.
Į klausimą, ar nepasiilgsta Vilniaus, Rokas ir Ieva atsako vienu balsu: „Ne!“ Įpratę prie transporto spūsčių, pirmomis naujakurystės dienomis abu net stebėjosi – nors jau išaušę, Didžiasalio gatvėmis važiuoja vos vienas kitas automobilis.
Didžiasalyje nėra ir kraupių nusikaltimų, kuriais juos gąsdino draugai.
Porai dažnai įvairiais reikalais tenka keliauti į Vilnių ir beveik kiekvieną kartą jų automobilį stabdo pasieniečiai. Juk šalia – Baltarusijos siena.
„Vaikščiodami po Didžiasalį prie parduotuvės esame pastebėję kelis pasitikėjimo nekeliančius asmenis.
Tačiau tokių tikrai yra kiekviename mieste. O tie, kurie pragėrė butus Vilniuje ir prieš porą dešimtmečių buvo atvežti į Didžiasalį, dauguma jau išmirė“, – tikino R.Rožickas.
Į darbą keliauti nereikia
Informatikos studijas baigęs Rokas dirba iš namų neiškeldamas kojos, prie kompiuterio. Jam svarbu tik viena – kad būtų interneto ryšys. Todėl jam nėra skirtumo, ar darbuotis namuose Vilniuje, ar Didžiasalyje.
Rokas pažįsta ne vieną, dirbantį nuotoliniu būdu, bet visi jie prisirišę prie Vilniaus.
Jiems pora nesugebėjo paaiškinti, kodėl didmiestį iškeitė į provincijos miestelį.
Ievai taip pat nereikia kasdien lėkti į paskaitas – Lietuvos edukologijos universitete ji studijuoja neakivaizdžiai.
Baigusi universitetą Ieva tikisi rasti darbą Didžiasalio ugdymo įstaigose.
Rožickai tikisi, kad gyvenimas Didžiasalyje keisis į gera – galbūt vietoj buvusios plytų gamyklos iškils moderni įmonė, galbūt kada nors šalia, Visagine, pastatys atominę elektrinę.
Pirmoji sąskaita negąsdino
Nors Rožickai girdėjo daug gąsdinimų, kad Didžiasalyje jie gyvens asocialių asmenų kaimynystėje, jų žodžiais, taip nėra.
Kaimynai ramūs, nemažai pensininkų. Šalia taip pat remontuojamas butas, kuris laukia naujakurių.
Tiesa, virš Rožickų butas antrajame aukšte – tuščias, bet vilniečiai niekur nerado informacijos, kad jis būtų parduodamas.
Neišgąsdino ir pirmoji sąskaita už šildymą. Nors radiatoriai kaito nuo pat spalio pradžios, už šią paslaugą Rožickams teks mokėti tik 100 litų. Mat Didžiasalyje įrengta biokuro katilinė.
O šildymo sezonas miestelyje pradedamas anksčiau, nes beveik kiekviename name yra tuščių butų. Kad iš jų į gretimus butus nesismelktų drėgmė, radiatoriai Didžiasalyje šyla jau spalio mėnesio pradžioje.
Trūksta tik geležinkelio
Buvusių vilniečių naujakuriai miestelyje dar nerado. Nelabai ir ieškojo, nes laisvalaikį suryja buto remonto darbai. Labiausiai su naujaisiais kaimynais bendrauti veržiasi pensininkai, turintys marias laiko.
Pora pasigenda tik vieno – geležinkelio. Kadaise jis šį miestelį jungė su Vilniumi. Bet dabar net bėgiai išardyti, o stoties ir žymę sunku rasti.
Tad Ignaliną galima pasiekti tik autobusu, bet kelionei ten ir atgal porą valandų sugaiši. R.Rožickas atremia – o kiek vilniečiai sugaišta kelionėms į „Akropolį“ ar kitą didelį prekybos centrą?
Kelionė į Vilnių automobiliu irgi netrumpa – beveik 2 valandos. Bet, Roko žodžiais, užsienyje tokį atstumą keliauti į darbą – įprastas dalykas.
Uždraudė registruoti
Anksčiau kiekvienas Lietuvos pilietis, panoręs tapti vilniečiu, galėjo tai nesunkiai padaryti. Tereikėjo savivaldybėje užpildyti prašymą ir ji suteikdavo deklaruojamos gyvenamosios vietos adresą – Gedimino pr. 24-40.
Tačiau prieš pusantro mėnesio Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas uždraudė kiekvienam norinčiam suteikti adresą prestižinėje vietoje.
Gedimino pr. 24-40 esančiame bute deklaravę savo gyvenamąją vietą vilniečiai nuobaudų nesulauks, nes tai jie padarė tuomet, kai sprendimas dar buvo laikomas teisėtu.
Savivaldybės taryba dar 2011-ųjų lapkričio pabaigoje pritarė idėjai skirti nedidelį butą pačiame miesto centre, kuriame niekas negyventų, bet visi norintys, tačiau neturintys savo nekilnojamojo turto deklaruotų gyvenamąją vietą.
Tokiu būdu savivaldybė tikėjosi turėti daugiau oficialių vilniečių ir gauti jų mokamą gyventojų pajamų mokestį į savo biudžetą.
Iš viso adresu Gedimino pr. 24-40 gyvenamąją vietą Vilniuje yra deklaravę 4499 žmonės ir jų gyvenamosios vietos deklaracija nebus panaikinta.
