„Skani kava“, – lietuvis Vito Valentino siurbteli gurkšnį pienu balintos kavos. Ką jau ką, bet kavos rūšis ir jos virimo būdus jis gerai išmano.
Prieš dešimtmetį baigęs vidurinę mokyklą ir nesugebėjęs peržengti universiteto, kuriame norėjo studijuoti, slenksčio Vito ėmėsi kavavirio darbo tuomečiame „Double Coffee“ tinkle.
Tuomet 4 litai už kavos puodelį atrodė beprotiškai didelė kaina. Dabar pigesnės kavos Vilniuje įmanoma išgerti nebent kavaviriui pateikus nuolaidų kortelę.
Reikėjo pinigų bilietui
2003-iaisiais „Double Coffee“ vaikinui buvo tik tarpinė stotelė tarp mokyklos ir tolesnių studijų. Jis dirbo kavinėje, kad susitaupytų pinigų. Tad 2004-aisiais, vos Lietuva įstojo į ES, nusipirko lėktuvo bilietą į Londoną.
O dabar, po devynerių mokslo ir darbo užsienyje metų, V.Valentino su malonumu gurkšnoja kavą Vilniaus centre.
28-erių V.Valentino – informacinių technologijų specialistas. Šį rudenį jis sugrįžo į gimtinę, kad, kaip pats sako, atiduotų jai skolą – atlygintų už tuos užsienyje praleistus ir Lietuvai naudos nedavusius metus.
Prieš keturis mėnesius parvykęs Vito šiuo metu yra vienas iš trijų korporacijos „Google“ atstovybės Lietuvoje darbuotojų – bendrovės „Zillion Consulting“ pardavimų direktorius. „Plaukioju kompiuterijos debesyse“, – nusijuokė vyras.
Pats užsidirbo mokslams
Vos nuvykęs į Angliją V.Valentino pasuko daugelio emigrantų pėdomis – įsidarbino greitojo maisto restorane.
„Kavinių ar restoranų savininkai žino, kad lietuviai – ypač geri darbuotojai. Esame stropūs, niekada nepriešgyniaujame, o susirgę nepuolame teisintis telefonu, o kulniuojame į darbą“, – paaiškino V.Valentino.
Per porą greitojo maisto restorane praleistų metų jis susitaupė pinigų informacinių technologijų studijoms. Užtat mokydamasis dirbo keliose didžiulėse britų įmonėse.
„Į telekomunikacijų įmonę „TalkTalk“ buvau priimtas keturioms savaitėms, o likau joje visiems metams. Per tą laiką bendrovė supirko mažas įmones, kol Anglijoje tapo viena iš kelių didžiausių rinkos žaidėjų“, – pasakojo V.Valentino.
„Google“ – lyg „Maxima“
Darbštus vaikinas prieš metus įkėlė koją į JAV informacinių technologijų korporacijos „Google“ atstovybę Dubline (Airija).
Rinkos tyrimų kompanijos „DDB Brand Capital“ duomenimis, šios korporacijos prekės ženklą lietuviai pažįsta geriausiai iš visų užsienio įmonių. Kaip Lietuvoje prekybos tinklo „Maxima“ pavadinimą.
Ką reiškia žodis „paguglinti“, žino kiekvienas, mokantis įsijungti kompiuterį.
Lietuviai smalsiai akimis sekiojo ir „Google“ automobilius, kai, viską pakeliui filmuodami, 2012-ųjų vasarą jie zujo mūsų šalies keliais. Rezultatas? „Google Maps Street View“ paieškos sistema naudojasi ne viena Lietuvos įmonė ar įstaiga, tarp jų – ir Valstybinė mokesčių inspekcija.
Nors „Google“ pavadinimas neišvengiamai siejasi su paieškos sistema, kompanija užsiima ir kitokia veikla.
Pavyzdžiui, prieš kelerius metus investavo apie 12 mlrd. dolerių į povandeninį elektros linijų tinklą, jungiantį vėjo jėgaines rytinėje JAV pakrantėje.
Praėjusiais metais „Google“ padalinys Jungtinėje Karalystėje žengė į finansų sferą – sukūrė programą, kuri finansuoja reklamos įsigijimą „Google“ paieškos tinklalapyje.
Pamiršo tikrąjį vardą
Ką šioje milžiniškoje korporacijoje veikia lietuvis V.Valentino, jau spėjęs pamiršti tikrąjį savo vardą?
„Seniai niekas manęs nebevadina Vytautu, – nusijuokė pašnekovas. – Anglams buvo labai sunku ištarti ir mano vardą, ir pavardę, todėl ir tapau Vito.“
Pernai įsidarbinęs „Google“ atstovybėje V.Valentino pateko į „Enterprise“ komandą, verslo įmonėms parduodančią programėles ir informacinių technologijų sprendimus.
„Tai paieškos technologijos, kurios parduodamos kartu su tarnybinėmis stotimis. Jas įsigyja vis daugiau valstybinių įmonių, krašto apsaugos tarnybų, didžiausi universitetai“, – pasakojo V.Valentino.
Kita prekė, kurią kone visoje Vakarų Europoje jis pats ir pardavinėjo, yra „Google“ žemėlapiai. Dalimi jų viso pasaulio žmonės naudojasi nemokamai.
Tačiau įmonės, kurios turi ypač daug geografinių duomenų, pavyzdžiui, policija, logistikos bendrovės ar žemėtvarkos institucijos, naudojasi specialiai joms sukurtais „Google“ produktais.
Kad galėtų tai daryti, bendrovės turi pirkti licenciją, atveriančią prieigą prie duomenų. Kiek ji kainuoja? Pasak Vito, tai priklauso nuo kiekvieno projekto – naudojamų duomenų kiekio ir dažnio. Mažiausia kaina – apie keletą tūkstančių eurų per metus.
„Pavyzdžiui, policijai dažniausiai reikia gauti atsakymą, kaip tiksliai rasti tam tikrą vietą. Jis gali būti pateikiamas ir kaip elementari nuoroda žemėlapyje, ir kaip GPS (geografinės platumos ir ilgumos) koordinatės.
Tai ypač populiari informacinių technologijų prekė, kurią, kai dirbau Vakaruose, įmonės graibstyte graibstė“, – pasakojo V.Valentino.
Siūlo hormonus verslui
Bet vasarą jis paliko Dubliną ir visą savo išminties bei žinių bagažą atsigabeno į Lietuvą. Tas bagažas vadinamas debesų kompiuterija.
„Vienas mano motyvų – asmeninis, kitas – loginis. Asmeninis, nes turiu sukaupęs žinių ir galiu jas atiduoti kaip skolą. Dirbdamas Lietuvoje padėsiu ir kitoms įmonėms kilstelėti savo veiklos produktyvumą.
Sykiu Lietuva yra viena pasaulio lyderių, kurios yra geriausiai pasirengusios diegti debesų kompiuterijos technologijas“, – apie savo veiklos tikslą pasakojo V.Valentino.
Šiuo metu vienas pasaulyje kelią besiskinančių debesų kompiuterijos technologijos projektų yra verslui skirtas „Google Apps“.
„Tai lyg verslo plėtrai skatinti skirti „steroidai“ – technologijų „hormonai“, – vaizdžiai palygino Vito. Pasak jo, dar nedaug verslo įmonių Lietuvoje yra perpratusios, kokios naudos duoda šios technologijos.
Paprastai kiekviena įmonė turi savo paštą, dokumentų saugyklas, tarnybines stotis, kurias nuolat privalo prižiūrėti specialistai. Įmonės vien tarnybinėms stotims apsaugoti pakloja apie 80 procentų viso technologijoms skirto biudžeto.
O kompiuterių debesijos technologijos suteikia galimybę įmonėms viso to atsisakyti ir perkelti bendrovių duomenis į tam skirtas saugyklas.
Nebijo likti be darbo
„Įmonės prisibijo to, kas nauja. Tuo ir pats jau ne kartą įsitikinau“, – sakė Vito.
Lietuvoje keletas universitetų ir mokyklų jau naudojasi „Google“ debesų kompiuterijos paslaugomis, o pasaulyje švietimo įstaigos graibstyte graibsto „Google Apps“.
„Ir ne tik jos. Vienas didžiausių Ispanijos bankų BBVA perkėlė duomenis į „Google Apps“ – per 130 tūkst. banko paslaugų vartotojų dabar yra debesijos klientai“, – sakė V.Valentino.
Bet ar tokia strategija nekelia nedarbo grėsmės informacinių technologijų specialistams?
„Tuo tikrai nekvepia. Atvirkščiai – debesų kompiuterijos technologijos atriša rankas šiems specialistams.
Užuot nuolat operavę lyg chirurgai, jie gauna laisvesnio laiko kūrybai – verslui tobulinti“, – tikino V.Valentino.
Vartotojus prie naujovių pratina pamažu
Kristijonas Kaikaris, „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius:
„Lietuvos verslas įdėmiai seka pasaulines informacinių technologijų tendencijas ir domisi, kaip galėtų „įdarbinti“ kompiuterinės debesijos paslaugas savo veiklos efektyvumui didinti.
Tokias paslaugas savo reikmėms gali pritaikyti ir didelės, ir mažos įmonės. Neraginame iš karto iškelti savo sistemų į debesiją, verčiau siūlome sudėtinius sprendimus – dalį informacijos perkelti į „debesį“, dalį palikti įmonės serveriuose.
Be to, bendrovės gali pasitikrinti, ar joms šis informacijos ir sistemų valdymo būdas yra tinkamas.
Kaip rodo patirtis, iš pradžių į debesiją perkeliami elektroninio pašto serveriai. Tai leidžia darbuotojams efektyviau ir greičiau keistis informacija, dalytis bendru darbų kalendoriumi, kartu planuoti susitikimus.
Dėl didelių investicijų į saugumą informacinių technologijų koncernų teikiamos debesijos paslaugos užtikrina didesnę įmonių duomenų apsaugą, nei įmonės pačios gali tai padaryti. Be to, Lietuvoje siūlomi debesijos serveriai yra laikomi ES ribose.
Na, o vartotojai jau seniai naudojasi debesijos paslaugomis. Bene labiausiai suprantamas pavyzdys – interneto elektroninis paštas.“
