Iš viso buvo pagaminta 20 keleivinių „Concorde“ lėktuvų. Po septynis lainerius buvo įsigijusios „British Airways“ ir „Air France“, šeši – skirti bandomiesiems skrydžiams.
„Concorde“ istorija pradėta rašyti 1950-aisiais.
Kelioms šalims – JAV, Prancūzijai, Didžiajai Britanijai ir Sovietų Sąjungai – kilo mintis sukurti viršgarsinį keleivinį lėktuvą.
Amerikiečiai iš lenktynių pasitraukė įvertinę išlaidas ir projekto plėtros perspektyvas.
Sovietai tęsė ieškojimus, sumodeliavę Tu-144, kurio eksploatacija tetruko septynis mėnesius.
Prancūzija ir Didžioji Britanija suvienijo pajėgas ir galiausiai sukūrė „Concorde“, kurio pavadinimas reiškia „sutarimas“.
1962 m., kai programa tik buvo pradėta, jos išlaidos siekė 150-170 mln. svarų.
Po 12 metų paaiškėjo tikrieji skaičiai: nuo to momento, kai lėktuvas buvo pradėtas kurti, iki jo pirmosios komercinės kelionės išleista 1 mlrd. svarų. Visa tai – Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos vyriausybių pinigai, rašo forbes.ru.
Aiškina, jog projekto kaina taip žvėriškai išsipūtė dėl infliacijos, nuvertėjusios valiutos ir techninių problemų. Pastarosios ir atsiėjo daugiausia – juk niekas iki tol nebuvo mėginęs pervežti 100 žmonių dukart greičiau už garsą.
Pirmasis „Concorde“ skrydis įvyko 1969 m. kovo 2-ąją, o nuo 1976 m. jį eksploatuoti pradėjo „British Airways“ ir „Air France“.
Pirmieji viršgrasinio lainerio maršrutai driekėsi iš Londono į Bahreiną ir iš Paryžiaus Prancūzijoje į Rio de Žaneirą Brazilijoje. Po metų, šiaip taip pasibaigus sudėtingoms deryboms su JAV valdžia, atsivėrė keliai į Vašingtoną ir Niujorką. Būtent reisai iš Europos į pastarąjį miestą ir tapo „Concordo“ ašimi.
Skrydžiai į Japoniją buvo neįmanomi dėl Sovietų Sąjungos, kuri uždraudė viršgarsiniam lėktuvui skristi Transsibiro magistralės maršrutu.
1980-ųjų krizė privertė britus susimąstyti apie „Concorde“ ateitį, nes lėktuvai skraidė kone tušti ir nešė tik nuostolius. Galiausiai „British Airways“ iš vyriausybės perpirko lėktuvus ir jų atsargines dalis. Aviakompanija prisiėmė visas programos įgyvendinimo išlaidas, kurios pirmajame etape per metus susidarydavo apie 50 mln. svarų, o vėliau, per kitus 20 eksploatacijos metų – šimtus milijonų.
Tais metais, kai norinčiųjų skraidyti pirmąja klase buvo apstu, viršgarsinis lėktuvas britų oro linijoms per metus uždirbdavo 30-50 mln. svarų, rašo forbes.ru.
Tiek „British Airways“, tiek „Air France“ įsigyti „Concorde“ lėktuvai buvo reklaminiai arkliukai: jais skraidė politikai, stambūs verslininkai, šou pasaulio žvaigždės, o skrydžiai visuomet sulaukdavo žiniasklaidos dėmesio. Pats lėktuvo kontūras tapo brangiu ir gerai atpažįstamu prekės ženklu.
Kai 2000 m. liepos 25 d. prancūziškasis „Concorde“ pateko į katastrofą, per kurią žuvo visi juo skridę 113 žmonių, o dar po metų – 2001-ųjų rugsėjo 11-ąją – Niujorke įsirėžus teroristų lėktuvams griuvo bokštai dvyniai, oro bendrovių keleivių gerokai sumažėjo.
Tuomet koncernas „Airbus“ paskelbė, kad nutraukia atsarginių dalių gamybą, o „British Airways“ ir „ Air France“ prakalbo apie ketinimus 2003-aisiais nustoti skraidyti „Concorde“ lėktuvais, rašo forbes.ru.
Paskutinis komercinis viršgarsinio keleivinio lėktuvo skrydis iš Niujorko į Londoną įvyko spalio 24-ąją, o po poros dienų jis pakilo paskutiniam skrydžiui į Bristolį Didžiojoje Britanijoje. „Concorde“ grįžo į ten, kur ir buvo sukurtas pirmasis tokio tipo lėktuvas.
