EBPO prognozėmis, Graikijos ekonomika 2014 metais susitrauks 0,4 proc., tuo tarpu šalies vyriausybė prognozuoja 0,6 proc. prieaugį kitais metais.
EBPO taip pat pastebi, kad recesija Graikijoje buvusi „daug gilesnė nei prognozuota“ ir kad valstybės skola nesumažėsi žemiau 160 proc. BVP ribos iki 2020 metų.
Jei prognozės pasitvirtins, tai bus jau septinti metai iš eilės, kai Graikija nugrimzdusi į recesiją.
Nuo 2010 metų Graikija gavo finansinę paramą iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Europos šalių. Mainais, šalis pasižadėjo sumažinti valstybės skolą ir įgyvendinti ekonomines reformas.
Tačiau EBPO baiminasi, kad Graikijai gali prireikti papildomos pagalbos.
„Neatmetama galimybė, kad šaliai ir toliau prireiks pagalbos“, - teigiama ataskaitoje. EBPO taip pat pastebi, kad Graikijoje krentančios kainos gali sutrukdyti šaliai įvykdyti kreditorių iškeltas sąlygas.
Šįmet pirmą kartą per daugiau nei keturis dešimtmečius Graikijos ekonomikoje pastebima defliacija, kainų kritimas.
„Defliacijos spaudimas gali būti stipresnis ir užtrukti ilgiau nei tikėtasi“, - savo ataskaitoje perspėja EBPO.
Kai kurių analitikų nuomone, krintančios kainos Graikijoje nėra jau toks blogas reiškinys, nes tai daro kompanijas konkurencingesnes užsienyje ir silpnina spaudimą namų ūkiams.
Tačiau Graikijos plėtros ministras Costis Hatzidakis perspėjo, kad kai kurios pagrindinės maisto prekės tapo brangesnės Graikijoje nei bet kurioje kitoje euro zonos šalyje.
„Šviežio pasterizuoto pieno kaina Graikijoje yra 34 proc. didesnė nei vidutinė šio produkto kaina kitose Europos šalyse. Mes to netoleruosime“, - sakė jis.
