Dabar gyventojai turės atskleisti, kiek namie ar banke laiko santaupų, o jeigu žmogus sutaupė daugiau nei 5250 litų, kompensacijos gali negauti. Tuo tarpu kai kurių savivaldybių atstovai teigė, kad tokių turtų, ypač iš pensijinio amžiaus žmonių, nesitikėjo.
Apie naują tvarką ir kompensacijų už šildymą reikšmę „Lietuvos ryto" laidoje „Lietuva tiesiogiai“ kalbėjosi Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis, Ekonomikos komiteto narys Jurgis Razma bei „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
- Pone Šešelgi, kodėl nuspręsta taikyti tokią tvarką, kokio efekto siekiate? - paklausė laidos vedėja Daiva Žeimytė.
- Buvo nuspręsta nekilnojamo turto ir piniginių lėšų normatyvus atskirti, kad būtų galima lengviau nustatyti tuos žmones, kurie sako netiesą.
- Ar jau yra rezultatai? Gal kai kurios savivaldybės apskaičiavo, ar sutaupė?
- Labai sunku pasakyti, nes šildymo sezonas tik prasidėjo. Bet sutaupymas yra tose savivaldybėse, kurios visus metus yra pilotinės, kurios pašalpas ir kompensacijas teikia tiesiogiai.
- Kol kas tai yra penkios savivaldybės, o nuo naujų metų visoms bus privaloma?
- Ne, tos penkios ir lieka dirbti ta tvarka. Visos kitos savivaldybės pašalpas perima nuo 2014 metų, o kompensacijos lieka sena tvarka.
- Iš kur tas nustatytas rodiklis - 5250 Lt?
- Nuspręsta, kad turėtų būti 15 remiamų valstybės pajamų dydžių, o tai sudaro 5250 Lt asmeniui. Tai yra kriterijus, pagal kurį sprendžiame, ar skirti kompensaciją, ar ne.
- Dabar žmonės priversti būti melagiais. Žmogus turi teisę taupyti. Jeigu taupė ne banko sąskaitoj, o kojinėj, tai turėtų nuslėpti, kad turi tuos pinigus, nes negaus kompensacijos.
- Nėra taip, kaip sakot. Nesąžiningumo atvejai yra vienetiniai dalykai.
- Jūs tuo tikras?
- Net neabejoju. Savivaldybių darbuotojai žino tuos žmonės, kurie kreipiasi. Dažniausiai tai yra pašalpas gaunantys asmenys. Kad išvengtume piktnaudžiavimo, yra sugriežtintos tam tikros sąlygos ir įdėti normatyvai.
- Viena pensijinio amžiaus moteris socialinei darbuotojai į ausį pašnibždėjo, kad turi 80 tūkst. litų ir paklausė, ar gali gauti kompensaciją. Gal žmogus ir nebūtų pasakęs, kad tokią sumą turi.
- Jeigu tokią sumą turi, tai klausimas, ar žmogui reikia kompensacijos. Juk ji yra ne už visą sumą, o 50 kvadratų asmeniui.
- Kaip priversti žmogų sąžiningai elgtis?
- Socialinės paramos skyriaus darbuotojai puikiai žino tą kontingentą ir jiems yra suteikta galimybė aiškintis vietose.
- Pone Razma, ar tą sumą turinti senolė gali pretenduoti į kompensaciją?
- Socialinės apsaugos ministerija galėjo labiau pagalvoti apie pasekmes. Tai gali paskatinti žmones išsiiminėti lėšas iš bankų ir laikyti namuose, kur nesaugu. Žmonės stengsis apeiti tą kriterijų.
Savivaldybių darbuotojai turėtų nuspręsti, ar šeimai tikrai remtina, formaliais kriterijais neapribojant. Pagalvokim, 5000 Lt neužtektų net laidotuvėms, o jeigu dar žmogus nori susitaupyti, jeigu užkluptų liga. Nuskriaudžiam rūpestingesnius, ypač pensijinio amžiaus, žmones.
- Jūs sakot, kad savivaldybės darbuotojas turėtų nuspręsti. Tai yra subjektyvu.
- Ne vienas žmogus. Yra bendruomenės, turi tarybas, ten tikrai žino, kas vertas paramos, kas ne. Jeigu žmogus turi susikaupęs kelis tūkstančius, tai neparodo, kad šiandien gali išlaikyti butą.
- Daugiausia pinigų pas mus pensininkai turbūt ir turi. Kai buvo bankai, stovėjo eilėse.
- Pensininkai turi daugiau rūpesčių – ligų grėsmė, laidotuvės.
- Bet tai nereiškia, kad jiems reikia mokėti kompensacijas.
- (A.Šešelgis) Man atrodo, kad ne apie tą kalbam. Tas 5250 Lt normatyvas yra tik piniginių lėšų, o jų bus daugiau. Yra būsto ploto, žemės ploto normatyvai. Jie bus sumuojami. Bendra suma gali ir kelis šimtus tūkstančių siekti.
- Pone Mačiuli, ar šita tvarka išskaidrins situaciją?
- Iniciatyva demaskuoti žmones, kurie gauna kompensacijas, nors turi daug turto, yra teisinga. Tačiau nėra lengvo būdo išspręsti šią problemą. Sąžiningi žmonės, visą gyvenime taupę, gali netekti kompensacijų. Reiktų ieškoti gerai veikiančių instrumentų, kurie identifikuotų tuos namų ūkius, kurie neturi pajamų. Dabar sistema priklauso nuo žmogaus sąžiningumo. Svarbiausias kriterijus turėtų būti einamosios pajamos, nors Lietuvoje yra labai daug asmenų, neoficialiai gaunančių dideles pajamas. Sudėtinga sudėlioti sistemą taip, kad paramą gautų tie asmenys, kuriems jos iš tiesų reikia.
- Apie 6.5 proc. Lietuvos gyventojų gauna kompensacijas. Palyginus su pernai, šildymo kompensacijų suma padidėjo 22 proc. Skaičiai nemaži. Pone Mačiuli, Jūs kalbėjote, kad tokia PVM lengvata yra diskriminacija naudojantiems ne centrinį šildymą.
- Yra daug ydų. Labai mažas pajamas gaunantys ir neturtingi gyventojai PVM lengvata negali pasinaudoti, jei nesinaudoja centriniu šildymu. Yra akivaizdi diskriminacija. Tie, kurie turi didelius, prabangius, naudojančius daug centralizuotos šilumos butus, taip pat naudojasi PVM lengvata. O tokie žmonės dažniausiai yra turtingesni. Tai ta lengvata gaunasi regresinis mokestis.
- Yra toks dalykas - solidarumo principas.
- Šiuo atveju jis veikia turtingųjų atžvilgiu. Turtingiausieji ir turintys didžiausius butus gauna didžiausią lengvatą. Kai kurie, net labai neturtingi asmenys, negali pasinaudoti lengvata, nes nesinaudoja centriniu šildymu.
- Ar reiktų atsiriboti nuo tokios lengvatos?
- Kasmet ji pratęsiama dar vieniems metams. Tam tikra prasme politikai pripažįsta, kad ji yra neefektyvi. Efektyviau veiktų, jeigu gyventojai, kurie neturi už ką susimokėti už šildymą, gautų tiesioginę kompensaciją, o ne per mokesčių lengvatą.
- (A.Šešelgis) Kiekviena sistema turi ir privalumų, ir trūkumų. Mes žiūrėjom, kaip sistema galėtų būti pagerinta. Kompensacijas už šildymą gauna tie žmonės, kurie gauna mažiausias pajamas. - Ką Jūs manot apie tiesiogines kompensacijas?
- (N.Mačiulis) Atsisakius PVM lengvatos, atsiras papildomi 200 mln. litų biudžete per metus, kuriuos būtų galima tikslingai skirti lengvatoms ir kompensacijoms už šildymą. Galėtų prasiplėsti gyventojų, gaunančių kompensacijas, ratas.
- (J.Razma) Nebūtų gerai, jei dar praplėstume socialinės paramos gavėjų skaičių. Deja turime sudėtingą realybę su šilumos ūkiu, daugiabučiais, pralaidžiais šilumai. Keičiasi ir žmogaus psichologija. Jeigu žmogus susimoka pats, tai yra viena. O jeigu tampa kompensacijos prašytoju, yra blogas variantas. Turėtume susitvarkyti šilumos ūkį, kad šiluma būtų pigesnė. Sakykim, jog keli daugiabučiai turi savo katilinę ir naudoja dujas, tai jie teisingai klausia, kodėl už dujas moka pilną kainą.
- Tai ką siūlote?
- (J.Razma) Sulyginti, būtų sąžininga, kad duotume toms dujoms PVM lengvatą. Šiandien nėra sąžiningos konkurencijos tarp šilumos gaminimo variantų.
- Konstatuoti neužtenka. Kaip tai išspręsti? Atsisakyti PVM lengvatų turbūt nepopuliarus sprendimas?
- (J.Razma) Svarstom, būna tų siūlymų. Bet politikai šiandien dar nepasiryžę atsisakyti.
- (N.Mačiulis) Mes galim kalbėt ir apie namus, kurie šildomi geotermine energija, yra draugiški aplinkai. Žmonės investuoja pinigus ir negali gauti mokestinės lengvatos.
- Ministre, ar ministerija turi kažkokį matymą?
- Dviračio neišradinėsim, turim Europos šalių pavyzdžių, viskas išanalizuota.
- Tai ką Jūs esat numatę?
- Sekančiais metais bus taip, kaip yra dabar, nes biudžetas nėra beribis. Lėšų, kurių reikėtų pakeitus modelį, nepakaktų.
- Lengvatom lėšų atsiranda, o pakeisti modelio – nėra. Jūs nesutaupytumėt?
- Našta biudžetui būtų dar didesnė, negu yra dabar.
