Per metus sparčiausiai augo Lietuvos verslumo indeksas. Jis – vienintelis iš visų rodiklių, pasiekęs 7,7, viršijo regiono vidurkį. Lietuva pagal šį rodiklį regione buvo trečioji. Anot banko vyresniosios ekonomistės Vaivos Šečkutės, tą lėmė galimybė įsteigti mažąsias bendrijas ir sudarytos sąlygos įmonę registruoti internetu.
Finansų rinkų vertinimas, kuris ir taip buvo silpniausias rodiklis Lietuvoje, per metus smuko stipriausiai. Pagal jį Lietuvoje Baltijos regione – antra nuo galo. Mums aplenkti pavyko tik Rusiją. Kaip skaičiuoja V.Šečkutė, visame pasaulyje pagal finansų rinkų vertinimą už Lietuvą geriau pasirodo net 60 proc. valstybių.
Prie to, kad smuko finansų rinkas vertinantis rodiklis, labiausiai prisidėjo bankų finansinės būklės vertinimas, kuriam įtakos turėjo dviejų bankų griūtis bei kreditų unijų veiklos sustabdymas. „Tačiau pastaroji Lietuvos banko finansinio stabilumo apžvalga pabrėžia, kad bankų kapitalizacija pakankama, kad atlaikytų šokus“, - pastebėjo V.Šečkutė.
Darbo kodekso nebereikia?
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad situacija, kai Lietuvos indeksas trečius metus laikosi ten, kur buvęs, reiškia, kad šaliai reikia reformų, kurios kilsteltų konkurencingumo rodiklį.
Tarp radikaliausių banko ekonomistų siūlymų – iš esmės keisti ar net visai atsisakyti Darbo kodekso, kuris, pasak N.Mačiulio, buvo sukurtas prieš 40 metų.
„Tai, kas buvo tinkama tuo laikotarpiu, nebūtinai tinkama dabar. Darbo kodeksas keistas gal šimtą kartų. Verslui tai – labai sudėtinga“, - sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
Jis pateikia Danijos pavyzdį, kai Darbo kodekse numatytos tik pagrindinės tezės, o visa kita paliekama tarpšakiniams susitarimams.
Ne naujiena, kad verslui gyvenimą apsunkina sudėtingas darbuotojų atleidimas ir aukštas išeitinių kompensacijų lygis.
Banko duomenimis, jei Lietuvoje atleisti darbuotoją galima jį įspėjus prieš keturis mėnesius, tai Latvijoje pakanka dvigubai trumpesnio termino, Danijoje – kelių dienų, o JAV viską galima sutvarkyti ir per vieną dieną.
„Tai gali skambėti pavojingai. Tačiau dalį darbuotojo socialinės apsaugos turi prisiimti valstybė. Pavyzdžiui, Danijoje be darbo likęs asmuo iš valstybės gauna 90 proc. buvusio darbo užmokesčio. Lietuvoje socialinio draudimo įmokos – vienos didžiausių ES. Dalis jų gali būti nukreipiamos į tikslinį fondą, iš kurio būtų finansuojamos išeitinės kompensacijos ar adekvačios bedarbių draudimo išmokos“, - siūlė N.Mačiulis.
Reikia atvykėlių iš trečiųjų šalių
Lietuvoje artimiausiais dešimtmečiais darbo jėga trauksis, o išlaikomų gyventojų skaičius didės. To pasekmes švelninti „Swedbank“ siūlo skatinant gimstamumą, reemigraciją ar pritraukiant atvykėlius iš trečiųjų šalių.
N.Mačiulis vertina, kad ilgiausiai teigiamo poveikio reikės laukti pasiryžus didinti gimstamumą. Tuo metu trečiuoju atveju galima sulaukti greitesnių rezultatų.
Pavyzdžiui, Graikija, Portugalija, Kipras ar net Latvija ne ES piliečiams, investavusiems į nekilnojamąjį turtą, suteikia teisę gyventi valstybėje. Tuo pačiu jiems išduodamas leidimas keliauti po Šengeno erdvę.
„Tai – paprastas būdas iš užsienio pritraukti pinigų. Dar vienas gera alternatyva – leisti ne ES piliečiams Lietuvoje registruoti patentus. Tai būtų ne tik vienkartinė finansinė injekcija. Tačiau tam reikia labai palankios teisinės aplinkos ar net finansinių paskatų“, - kalbėjo N.Mačiulis.
Bazinė pensija – ne iš „Sodros“
Lietuvos mokesčių sistema – viena nepatraukliausių regione. Pagrindinė našta – darbo mokesčiai. Lietuvoje daugiau nei 40 proc. darbo užmokesčio fondo atitenka ne darbuotojui, o valstybei.
Pasak banko vyriausiojo ekonomisto, pagrindinė mokesčių našta atsiranda ne dėl gyventojų pajamų mokesčio, o dėl įmokų „Sodrai“, todėl būtent jos reforma turi tapti mokesčių reformos ašimi.
N.Mačiulis siūlo bazinės pensijos nemokėti iš „Sodros“ biudžeto, nes bazinė pensija nesusijusi su dirbančiojo socialinio draudimo įmoka, o yra valstybės įmoka jos piliečiams. Skaičiuojama, kad jos iškėlimas į valstybės biudžetą „Sodros“ išlaidas sumažintų 2,5 mlrd. litų per metus.
Tokią sumą rasti valstybės biudžete, anot ekonomisto, valstybės biudžete būtų galima surasti ją kompensuojant iš kitų mokesčių, valstybės valdomų įmonių dividendų ar šešėlinės ekonomikos.
