Bankuose šiuos paslaugos ypatingai pašoko šiemet. Akivaizdu, kad šie bankai siekia kuo didesnę dalį savo paslaugų perkelti į elektroninę erdvę ir mažinti skyriuose atliekamų operacijų skaičių. Tačiau įsišaknijusius žmonių įpročius, pavyzdžiui, už komunalinius mokesčius mokėti banko skyriuje, vien žodžiais pakeisti sunku.
Todėl pasitelkiami ir kitokie motyvacijos būdai. Didesni įkainiai – vienas jų. Siekiant atpratinti žmones naudotis grynaisiais jiems kertama per kišenę.
Panašu, kad jau nelabai tolimoje ateityje atsiskaitymas grynaisiais gali tapti prabangos požymiu.
„Tai nėra būdas pasipelnyti, tai yra būdas atsikratyti“, - sakė Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.
Tokią išvadą daro Lietuvos bankas, išanalizavęs, kodėl šalies bankai nuolat didina įkainius žmonėms, kurie bankuose už paslaugas moka grynaisiais.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas sako, kad jam kelia nerimą ne tik didėjantys bankų įkainiai, bet ir grėsmė, kad bankai imsis dar aktyviau uždarinėti savo skyrius ir atleidinėti darbuotojus. Jis pastebi, kad bankai įkainius didina vienas po kito lyg susitarę.
„Tai daroma tam, kad sumažintų klientų srautus, kad visi vykdytų internetu atsiskaitymus. Tada bus galima atleisti tarnautojus, uždaryti skyrius ir pasidinti savo pelną“, - piktinosi B.Bradauskas, priminęs, kad bankai pastaruoju metu pelno mokesčio sumoka simboliškai.
„Gavome nusiskundimų iš piliečių, kurie nesinaudoja internetu, dėl bankų įkainių. Kaip sako piliečiai: „Tai apiplėšimas vidury baltos dienos, - tęsė B.Bradauskas. - Reikia ieškoti būdų, kaip pažaboti tą lupikavimą iš mūsų žmonių. Už įvairias paslaugas iš žmonių bankai pernai susirinko virš 800 mln. litų.“
Komercinių bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas tikina, kad bankai stengiasi būti humaniškais. Jie nemokamai moko pensininkus, padeda jiems išmokti atlikti mokėjimus internete, duoda nemokamai banko korteles, ieško partnerių, kurie gali teikti mokėjimo paslaugas regionuose.
„Sutinku, kad 8 litų mokestis skamba šokiruojančiai“, - pripažino S.Kropas. Jis sako, kad Lietuvoje veikiančių skandinaviškų bankų savininkai po praėjusios krizės nori didinti pelnus ir veiklos efektyvumą, todėl mokesčiai vis didėja. Esą 8 litai yra normali suma, reikalinga padengti banko kaštus už atliktą paslaugą, o skyrių išlaikymas provincijoje bankams kainuoja brangiai.
