Kaip sakė vienas iš „FlyLAL“ atstovų Linas Dovydėnas, kad „AirBaltic“ konkurencija buvo nesąžininga, kai jai buvo taikomos palankesnės sąlygos Rygos oro uoste, pripažino ne tik teismo paskirti nepriklausomi ekspertai, bet ir Latvijos konkurencijos taryba.
Buvęs „FlyLAL Group“ direktorius L.Dovydėnas sakė, kad bankrutuojančios bendrovės atstovai aktyviai dalyvavo derantis su Latvijos puse, kaip ši padengs visus Lietuvos bendrovei „FlyLAL“ padarytus nuostolius ar bent jau dalį žalos. Tarp derybininkų buvo ir Latvijos susisiekimo ministras.
„Latvijos valstybė ieško būdų, kaip paversti „Air Baltic“ pelninga įmone. Latvijai svarbu kuo greičiau sutarti, kad byla baigtųsi taikos sutartimi“, - sakė L.Dovydėnas. Mat kol nesibaigė teismai dėl padarytos žalos lietuvių oro bendrovei, tol Rygos oro uosto ir „AirBaltic“ dalis turto, "FLyLAL" prašymu, areštuota.
Pasak L.Dovydėno, latviams jie pasiūlė keletą variantų, kaip atlyginti žalą. Vienas jų - išleisti 34 proc. papildomų akcijų, kurios kaip skola atitektų „FlyLAL“ bankroto administratoriui. Taip Lietuvos valstybė ir kiti „FlyLAL“ kreditoriai taptų Latvijos oro bendrovės akcininkais. Lietuviai siūlė, kad drauge būtų sutarta dėl galimybės ilgainiui latviams išpirkti šią dalį akcijų.
„Tai yra vienas iš būdų, kaip jie galėtų kapitalizuoti ir grąžinti galimą baudą, kurią iš jų priteistų. Mat latviai neturi pinigų. Spalio 7-ąją pasakėme savo poziciją, latviai išvyko pagalvoti ir nebegrįžo. Po to Lietuvoje įvyko procesiniai veiksmai, po kurių „airBaltic“ atstovas pasakė, kad „flyLAL“ bankrutavo ne dėl „AirBaltic“ veiksmų, bet dėl akcininkų. Dėl to jie sustabdė derybas“, - aiškino L.Dovydėnas.
Bankrutuojančio „FlyLAL“ skolos dabar siekia 137 mln. litų. Iš šios sumos 69 mln. litų – skolos akcininkams ir su jais susijusioms įmonėms, 36 mln. litų - valstybei. Jei būtų įrodyta "AirBaltic" padaryta 149 mln. litų žala lietuvių bendrovei "FlyLAL", kaip suskaičiavo ekspertai, buvo padengtos visos bankrutuojančios aviacijos įmonės skolos.
„Galimybė tapti „AirBaltic akcininku yra, tik nusikėlė į tam tikrą laiką“, - Seime per sušauktą posėdį dėl „FlyLAL“ kalbėjo L.Dovydėnas.
Tiesa, šis Ekonomikos komitete sušauktas posėdis vos įpusėjęs baigėsi, mat į jį nebuvo pakviesta antroji pusė – Generalinės prokuratūros atstovai.
Anot L.Dovydėno, prokurorų kratos dėl įtarimų "Lietuvos avialinijų" privatizavimo byloje, kurios atliktos šiemet lapkričio pradžioje, sustabdė derybas. Pasak „FlyLAL“ atstovų, prasidėjus kratoms, „FlyLAL“ derybų pozicijos tapo pažeidžiamos.
Primename, kad bankrutuojanti oro bendrovė „FlyLAL-Lithuanian Airlines” šį rudenį sulaukė ekspertų išvados, kad dėl Latvijos oro bendrovė „AirBaltic“ per kelerius savo veiklos metus patyrė 149 milijonų litų nuostolių. Rudenį, lapkričio pradžioje, „FlyLAL“ akcininkų ir buvusių vadovų namus krėtė pareigūnai taip primindami prie penkerius metus iškeltą bylą.
„FlyLAL–Lithuanian Airlines“ veiklos nevykdo nuo 2009 metų – tuomet buvo paskelbtas bankrotas.
Pareigūnai krėtė ir buvusio bendrovės savininko Gedimino Žiemelio, ir buvusio įmonės vadovo Vytauto Kaikario namus.
Generalinės prokuratūros prokuroro Gintaro Jasaičio nurodymu buvo atliktos kratos septyniolikos buvusių bendrovės „FlyLAL” akcininkų ir vadovų namuose bei biuruose.
Po kratų verslininkai buvo iškviesti į Generalinę prokuratūrą, kur jiems pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo ir tyčinio bankroto.
G.Jasaičio teigimu, per kratas buvo rasta svarbių dokumentų, o imtis aktyvių veiksmų nuspręsta įvertinus, kad „FlyLAL” padarė žalos Turto bankui, Vilniaus oro uostui bei „Oro navigacijai”.
Nustatyta, kad „Lietuvos avialinijų” akcininkų veiksmai, susiję su dalies pelningų įmonės vykdytų veikų perkėlimu į naujai sukurtas bendroves, galėjo turėti neigiamos įtakos įmonės finansiniams rezultatams ir jos galimybėms atsiskaityti su kreditoriais.
Skaičiuojama, kad dėl „FlyLAL-Lithuanian Airlines” bankroto Turto bankas, Vilniaus oro uostas ir „Oro navigacija” patyrė apie 36 mln. litų žalos.
Tarp įtariamųjų ir bankrotą vykdę asmenys ir bankrutuojančios įmonės vadovai. Prokuroro sprendimu įtariamų asmenų kilnojamam ir nekilnojamam turtui laikinai apribotos nuosavybės teisės.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2009 metų pradžioje. G.Jasaičio teigimu, įtariamiesiems buvo pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo ir tyčinio (nusikalstamo) bankroto.
G.Jasaitis lapkričio pradžioje sakė, kad byla teismą turėtų pasiekti per artimiausius tris mėnesius. Įtariamiesiems asmenims pritaikytos kardomosios priemonės – pasižadėjimas neišvykti.
Jei pasitvirtins kaltinimai dėl sukčiavimo ir nusikalstamo bankroto, įtariami asmenys gali būti baudžiami laisvės atėmimu nuo trejų iki aštuonerių metų.
Pastaruoju metu G.Žiemelis aktyviai prisidėjo prie derybų su bendrovę „AirBaltic” valdančios Latvijos vyriausybės atstovais.
Teismo ekspertams nustačius, kad dėl nesąžiningų „AirBaltic” veiksmų lietuvių bendrovė patyrė 149 milijonų litų nuostolių, patys latviai pradėjo ieškoti kompromiso.
2005-ųjų rugpjūtį tuometės „Lietuvos avialinijos” iš valstybės įsigijo bendrovę „LAL investicijų valdymas”, kurios kontrolinis 70 proc. akcijų paketas priklausė „Fimai”.
Privatizuojant avialinijas finansiniai partneriai buvo G.Žiemelio kontroliuojama investicijų įmonė „ŽIA valda” ir statybų bendrovė „Garantas”.
2005 metų spalį paskelbta, kad „Lietuvos avialinijos” atskyrė Antžeminių paslaugų departamentą, kuris tapo bendrove „Baltic Ground Service”, dabar veikiančia Varšuvos biržoje kotiruojamos „Avia Solutions Group” sudėtyje.
Nuo spalio pradžios buvo atskirtas ir avialinijų bilietų pardavimo centras, kuris tapo bendrove Bilietų platinimo centru.
Avialinijų įmonės Technikos departamentas 2005 metais ėmė dirbti su prekės ženklu „LAL Technics”, o 2007 metų pradžioje tapo atskira bendrove „FlyLAL Technics”, valdoma pagrindinių privatizuotos skrydžių įmonės akcininkų. Dabar tai yra viena labiausiai klestinčių „Avia Solutions Group” grupės įmonių.
