„Swedbank investicijų valdymo“ direktorius Aurimas Maždžierius sakė, kad paskutinėmis dienomis prieš apsisprendimo terminą bankas sulaukė klientų antplūdžio.
„Jei įprastai per vieną savaitę banko padaliniuose apsilankydavo apie 3 tūkst. gyventojų, tai paskutinę savaitę jų skaičius išaugo penkiskart ir siekė 15 tūkstančių. Artėjant apsisprendimo terminui taip pat padaugėjo gyventojų, kurie maksimalaus kaupimo paraiškas užpildė internetu. Tokį būdą rinkosi beveik kas ketvirtas gyventojas“, - skaičiuoja A.Maždžierius.
Panašią tendenciją pastebėjo ir „Sodra“: per paskutinę savaitę savo valią pareiškė 2,5 karto daugiau gyventojų, nei savaitę prieš tai.
Suvedus duomenis paaiškėjo, kad papildomai prisidėti prie pensijų kaupimo savo lėšomis ir gauti priemoką iš valstybės pasirinko 350,2 tūkst. asmenų, kurie iki šių metų jau buvo sudarę pensijų kaupimo sutartis.
„Sodros“ duomenimis, iš asmenų, kurie pensiją rinkosi kaupti pagal formulę 2+1+1, ketvirtadalį sudaro žmonės, kurių alga nesiekia tūkstančio litų. Anot "Sodros" direktoriaus pavaduotojo Mindaugo Strumskio, didžioji dalis taip pensijai kaups 40-50 metų asmenys, kurių pajamos svyruoja nuo tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
5 proc. iš tų, kurie prie pensijos kaupimo prisidės ir savo lėšomis, uždirbo daugiau nei 5 tūkst. litų. Patrauklus šis būdas kaupti pensijai pasirodė ir 54,6 tūkst. naujų pensijų kaupimo dalyvių, kurie sutartis sudarė jau po šio sausio. Tad iš viso nuo ateinančių metų pensijai pagal formulę 2+1+1 kaups 404,8 tūkst. gyventojų. Kiek daugiau nei 65 tūkst. iš jų šiuo metu negauna draudžiamųjų pajamų. Vadinasi, kaip sakė "Sodros" direktoriaus pavaduotojas M.Strumskis, tuo laikotarpiu, kol jie negauna draudžiamųjų pajamų, patys nemokės 1 proc. nuo savo pajamų ir negaus papildomos procentinės priemokos iš valstybės biudžeto.
Apie 135 tūkst. arba 31 proc. turėjusių galimybę rinktis „Swedbank“ klientų nusprendė kaupti prisidėdami savo lėšomis. Nuo naujųjų metų prie jų prisijungs 19 tūkst. asmenų, kurie šiais metais su „Swedbank“ pasirašė sutartis. Bendrai rinkoje, banko duomenimis, kaupti pensiją prisidėdami savo lėšomis apsisprendė 386 tūkst. šalies gyventojų, iš jų 53 tūkst. pensijų kaupimo sutartis sudarė pirmąsyk.
Tačiau, kaip rašė „Lietuvos rytas“, socialinių mokslų daktaras Teodoras Medaiskis tikėjosi, kad planą su valstybės priemoka pasirinks daugiau žmonių. Mat toks sprendimas būtų tinkamas daugeliui jaunesnių negu 50 metų asmenų.
Planuojama, kad gyventojams, pasirinkusiems prisidėti savo lėšomis, papildomos įmokos kartu su valstybės priemoka į asmenines pensijų sąskaitas turėtų patekti 2014 m. kovo mėnesį.
„Sodra“ suskaičiavo, kad pensijas nieko nekeisdami – į sąskaitas pensijų fonduose pervedant 2 proc. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos „Sodros“ įmokos – kaups 686,8 tūkst. gyventojų. Šis būdas taupyti ateičiai patrauklus pasirodė 30-50 metų gyventojams.
2 proc. „Swedbank“ klientų grįžo prie „Sodros“ įmokų, likusi dalis kaupimo modelio nepakeitė. 67 proc. liko kur buvę.
Skaičiai būtų kitokie
Gyvybės draudimo ir pensijų bendrovė „Aviva Lietuva“ iš viso turi 187 tūkst. pensijų fondų klientų.
Preliminariais duomenimis, gavę teisę grįžti į „Sodrą“, tuo pasinaudojo mažiau nei procentas „Aviva Lietuva“ klientų. Anot bendrovės atstovo spaudai Tado Vasiliausko, pusė žmonių, kurie norėjo grįžti į „Sodrą“, po specialistų konsultacijos, pakeitė nuomonę ir kaupia pensijų fonduose.
51 proc. visų „Aviva Lietuva“ pensijų fondų klientų pensijai kaups primokėdami patys ir pridėdami valstybės paramą. Likę 48 proc. klientų nieko nekeitė. Gyvybės draudimo ir pensijų bendrovė skaičiuoja turinti 35 proc. neaktyvių sąskaitų. Anot T.Vasiliausko, šis skaičius rodo, kiek yra sąskaitų, kuriose jų savininkai nieko nekaupia, t.y. nemoka mokesčių „Sodrai“ ir neperveda pinigų į savo sąskaitą. Taip būna, kai žmogus gauna nelegalų atlyginimą arba dirba užsienyje.
Todėl preliminarūs skaičiai kiek pasikeistų, jei šie 35 proc. neaktyvių sąskaitų klientų būtų rinkęsi vieną ar kitą pensijų kaupimo būdą.
Pristigs pinigų?
„Lietuvos rytas“ skaičiavo, kad maždaug 380 tūkst. gyventojų ketina pensijų fondams mokėti papildomą 1 proc. įmoką ir gauti 1 proc. atlyginimo siekiančią dovaną iš valstybės biudžeto.
„Sodros“ direktoriaus pavaduotojas M.Strumskis skaičiuoja, kad per 2014-ųjų dešimt mėnesių iš valstybės biudžeto tiems, kurie pensijai kaupti pasirinko formulę 2+1+1, reikės skirti 90 mln. litų.
Nors M.Strumskis neabejoja, kad šios sumos pakaks, tačiau yra spėjančių, kad 90 mln. litų neužteks, nes pasirinkusiųjų kaupti papildomai skaičius viršijo reformos autorių lūkesčius. Norintys gauti valstybės priemoką turės patys primokėti papildomą 1 proc. nuo savo atlyginimo. Tada valstybė į jų pensijų fondo sąskaitą kas mėnesį perves dar 1 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio.
Kitų metų procentinė priemoka iš valstybės biudžeto bus apskaičiuojama pagal 2012-ųjų metų vidutinį darbo užmokestį. Šių metų vidutinio darbo užmokesčio dydis bus aktualus 2015-aisiais.
Finansų ministerija spėja, kad 2014 metais vidutinis darbo užmokestis bus 2342,7 lito. Tokiu atveju išmokoms reikėtų beveik 107 mln. litų.
Dar didesnį vidutinį darbo užmokestį žada bankas SEB – 2425,7 lito. Tuomet biudžeto išlaidos pensijų kaupėjams viršytų 110 mln. litų.
