„Gal aš numirsiu, tai kam man tada tie pinigai?“ – svarsto moteris. Jos manymu, gyventi reikia šia diena, geriau jau pinigus išleisti kelionei, nei visą gyvenimą tik taupyti ir nepamatyti pasaulio.
Nemažą dalį šeimos pinigų tenka atseikėti už keturių kambarių butą, ypač žiemą. Pavyzdžiui, praeitais metais už šildymą Rasai ir Rimvydui tekdavo mokėti maždaug po 500 Lt per mėnesį.
Tačiau buto parduoti Ukmergėje gyvenanti pora neketina. Esą panašiai mokėti tektų ir už dviejų kambarių butą – apie 400 Lt – tiek moka jų pažįstami.
„Be to, kai yra daugiau erdvės, gyventi patogiau“, – pastebėjo Rasa.
Jos teigimu, nekilnojamo turto rinka 14-ame pagal gyventojų skaičių mieste Lietuvoje šiuo metu merdėja. Parduoti butą labai sunku, daug kas keliasi gyventi į sodų bendrijas.
„Blogiausiu atveju išsikraustytume gyventi pas mamą į sodybą“, – atsidūsta ukmergiškė, atskleidusi, kad vyras turi atsidėjęs šiek tiek pinigų juodai dienai.
Rasa turi 27-erių metų sūnų, jis šiuo metu yra emigravęs į Norvegiją ir, moters teigimu, yra patenkintas šiuo savo sprendimu.
Taigi, vaikų Rasai išlaikyti nebereikia.
Odontologo padėjėja valstybinėje poliklinikoje dirbanti ukmergiškė per mėnesį „į rankas“ gauna maždaug 1,1 tūkst. Lt. Jos vyras dirba vilkiko vairuotoju, tačiau važinėja tik Lietuvoje.
Jo atlyginimas kas mėnesį svyruoja, nes priklauso nuo atlikto darbo. Vis dėlto jis gauna daugiau nei 2,5 tūkst. litų.
Rasa pasakojo, kad anksčiau buvo apsidraudusi gyvybės draudimu, tačiau nepraėjus nė trims mėnesiams sutartį nutraukė: „Viskas atsimušė į keliones, – paaiškino ji, – pinigus atsiėmiau ir labai greitai išleidau.“
Svarbu nepasiduoti silpnybėms
„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė sakė, kad galima pasidžiaugti, jog ši šeima galėtų būti pavyzdys, kaip vis dėlto iš riboto dydžio biudžeto gali pavykti sutaupyti svarbiems asmeniniams tikslams, kaip kelionės.
Be to, šeima turi santaupų, iš kurių netekus pajamų, pajėgtų išgyventi kelis mėnesius. Atsižvelgiant į tai, jog šeima neturi išlaikytinių bei finansinių įsipareigojimų, tokio dydžio sumos kritinei situacijai suvaldyti turėtų pakakti.
„Ateityje svarbu, kad aistros nenustelbtų racionalumo, tai yra nebūtų pradėta pataikauti savo silpnybėms, šeimos finansinį stabilumą iškeičiant į pomėgius.
Taigi, šeimai svarbu išlaikyti ir esant galimybei padidinti rezervą „juodai dienai“ bei galvoti ir tinkamai pasirūpinti savo ateitimi po poros dešimtmečių, kai bus laikas išeiti į pensiją“, – patarė O.Bložienė.
Jos manymu, kuo anksčiau pradedama tam ruoštis, tuo mažesnio finansinio indėlio reikia kas mėnesį. „Swedbank“ atstovė taip pat atkreipė dėmesį, jog už šeimos finansinį stabilumą vienodai atsakingi abu partneriai, tad norėtųsi paraginti nepasikliauti tik antrąja puse kritinėje situacijoje, bet kiekvienam stengtis prisidėti prie „juodos dienos“ rezervo.
Įgūdžių taupyti yra, tereikia juos tinkamai panaudoti
SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė pažymėjo, kad Rasa aiškiai įvardija savo norus – žino, kas jai teikia didžiausią naudą arba pasitenkinimą – tai yra keliauti. Ir tam skiria uždirbtus pinigus. Ji savo pomėgius sugeba suderinti su dabartinėmis finansinėmis galimybėmis – pinigų kelionėms nesiskolina.
„Tam palankus ir dabartinis jos gyvenimo etapas: išlaikytinių neturi, paskolų taip pat, o pajamų šaltiniai šeimoje du, pinigų suma, tenkanti vienam šeimos nariui – beveik 2 tūkst. Lt, tad šeimos buitis jau sutvarkyta, būstas nuosavas, be to dar yra mama ir jos sodyba“, – šeimos finansines aplinkybes analizavo J.Varanauskienė.
Ji taip pat pastebėjo, kad nors Rasa į gyvenimą stengiasi žvelgti optimistiškai, apie tikimybę netekti pastovaus pajamų šaltinio, nors ir nenoriai, bet pagalvoja: sako, jog žino, kad vyras yra šiek tiek atsidėjęs, yra svarsčiusi galimybę, jeigu ką, persikelti gyventi pas mamą į sodybą.
„Tik nežinia, ką apie tai galvoja mama?“ – retoriškai klausė SEB atstovė.
Dėl nutraukto draudimo J.Varanauskienei iš karto kilo klausimas, kodėl ji buvo sudariusi tą gyvybės draudimo sutartį: ar kad būtų apdrausta gyvybė, ar kad susitaupytų pinigų. Pirmu atveju, iš tiesų galima suabejoti, ar draudimo apsaugos teikiama nauda nusveria atimtą galimybę keliauti. Verčiau jau būtų buvę apdrausti daug važinėjančio vyro gyvybę.
Antruoju atveju galima suabejoti, ar pasirinktas taupymo būdas tinkamas – ar ne per didelės sumos taupomos, ar nebuvo pernelyg sukelti lūkesčiai, kiek pinigų ir per kiek laiko turėtų susikaupti.
Tikslo taupyti ne kelionėms, Rasa teigė neturinti. O jos gyvenimo planas, regis, gyventi kartu su vyru, dirbti, keliauti iki pat dienų pabaigos.
„Optimistinis požiūris į gyvenimą nėra blogas dalykas. Tačiau visgi Rasai rekomenduočiau pagalvoti, ar ji galėtų be dabartinių savo ir vyro pajamų išgyventi bent jau pusmetį. Taip pat reiktų pagalvoti ir apie tai, kad ateis toks laikas, kai pajamos sumažės – darbo užmokestį pakeis pensija.
Ar Rasa tuomet bus pasiruošusi sumažinti savo norus bei poreikius? Keisti gyvenimo būdą?
Esama jos šeimos padėtis leidžia pasirūpinti ir tais dalykais, apie kuriuos Rasa „staigiai stengiasi nebegalvoti“, net ir neatsisakant malonumo keliauti.
Tiesiog taupymas turėtų būti ne itin suvaržantis (pavyzdžiui, 100 Lt per mėnesį) ir nejuntamas. Kai ši atsarga bus sukaupta, susiformavusio „įpročio“ nereikėtų „atkeisti“ – tada tegul kaupiasi suma tolimesnei ateičiai“, – dėstė J.Varanauskienė.
Apibendrindama SEB šeimos finansų ekspertė pasakė, kad tai, jog Rasa sugeba susitaupyti pinigų savo pomėgiui keliauti, rodo, kad pinigų taupymo įgūdžių ji turi.
Tačiau reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad ne viskas gyvenime vyksta pagal mūsų susigalvotą planą. To nepakeisime. Bet galime būti pasiruošę šiek tiek sušvelninti nepageidaujamas pasekmes, jei įvykiai pasisuktų ne visai taip, kaip sumanyta.
