Farmacininkams tenka pamiršti konkurenciją

Kaip kūdikiams parinkti tinkamiausią vaistų dozę? Ar skirti šiuolaikinius vaistus staiga vėžio užkluptam ligoniui? Ieškodami atsakymų į šiuos klausimus farmacininkai dažnai nusprendžia suremti pečius. Apie tai rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.

Pasak D.Crommelino, investuoti pavieniui farmacininkams – prabanga.<br>T.Bauro nuotr.
Pasak D.Crommelino, investuoti pavieniui farmacininkams – prabanga.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Audrė Srėbalienė

Dec 7, 2013, 9:48 AM, atnaujinta Feb 19, 2018, 10:46 PM

„Šešerius metus trukęs projektų etapas baigiasi. Jau galiu atsitraukti nuo didžiųjų darbų“, – klasterio „Top Innovation Pharma“ („TIPharma“) valdybos pirmininkas, Olandijos Utrechto universiteto Farmacijos departamento direktorius Daanas Crommelinas šiuo metu dirba tai, kam nuolat pritrūkdavo laiko – rašo mokslo straipsnius ir knygas.

Kartu su bendraminčiais jis pramynė taką – sukūrė mokslo ir farmacijos pramonės darinį „TIPharma“, kuris pirmasis Europoje paskatino bendradarbiauti privatų ir viešąjį sektorių.

Panašiai veikianti Europos Komisijos ir farmacininkų pastangomis suburta organizacija „Inovatyviosios medicinos iniciatyva“ (IMI) atsirado gerokai vėliau.

Vaisius skina visi

„Tai, kad išvien su mokslininkais pradėjo dirbti vaistus gaminančios bendrovės, buvo visiška naujovė.

Užtat per pastaruosius 8 metus pavyko atlikti daugybę mokslo tyrimų, kurių rezultatais šiuo metu naudojasi kone viso pasaulio vaistus kuriančios įmonės“, – sako D.Crommelinas.

Šiuo metu „TIPharma“ atliekamuose tyrimuose kartu su Olandijos medicinos universitetais dalyvauja apie 40 smulkių šios valstybės farmacijos bendrovių bei didžiosios pasaulio kompanijos – „Johnson & Johnson“, „Pfizer“, „GlaxoSmithKline“, „Sanofi“ ir kitos.

Bendras tyrimų metų biudžetas nuo pat 2006-ųjų sukdavosi apie 30–40 mln. eurų.

Kartu kloja pinigus

„Šiais laikais kyla naujų iššūkių: reikia naujų antibiotikų, onkologinių ir nuskausminamųjų vaistų.

Tačiau vienam preparatui sukurti reikia maždaug milijardo eurų. Net didžiausioms farmacijos įmonėms tiek investuoti nėra paprasta.

Todėl atėjo laikas pokyčiams. Valstybės ir farmacininkai pradėjo dalytis investicijų rizika: visi kartu deda pinigus ant stalo ir susitaria laikytis tam tikrų sąlygų“, – sakė D.Crommelinas.

Bendrovės kartu investuoja pačioje ankstyviausioje vaistų kūrimo stadijoje. Jos dirba išvien, kai mokslininkai tiria biologinį žymenį – organizmo ląstelių sudedamąsias dalis, kurios gali būti naudojamos kaip įvairių ligų indikatoriai.

Atlikus tyrimus kiekviena projekto dalyvė pasiima tai, kas jai svarbiausia. Toliau darbai tęsiami atskirai.

Pasak D.Crommelino, „TIPharma“ projektams iki šiol nemažai pinigų skyrė Olandijos vyriausybė. Tačiau pastaruoju metu parama susitraukė.

„Lėšų bus skiriama iš IMI. Todėl farmacijos įmonių indėlis pastaruoju metu tampa dar svarbesnis“, – sakė pašnekovas.

Į medicinos tyrimus investuoja ir įvairios pasaulio organizacijos, pavyzdžiui, bendrovės „Microsoft“ steigėjo Billo Gateso įkurtas labdaros fondas.

Tyrimai – ilgalaikiai

„TIPharma“ šiemet užbaigė nemažai itin brangių ilgalaikių onkologinių tyrimų. Anot D.Crommelino, vienas mokslo ir farmacijos bendradarbiavimo pavyzdžių – krūties vėžiui gydyti skirtų vaistų tyrimas.

Išoperavus naviką turi būti geriami tam tikri vaistai.

Tačiau reikia nuspręsti, ar juos verta vartoti penkerius metus, nes jie brangūs, turi šalutinį poveikį. Paaiškėjo, kad jie veiksmingi ne visais atvejais.

Prireikė net kūdikių

„Man pačiam svarbus maliarijos vakcinos tyrimas. Maža Olandijos įmonė su universitetų mokslininkais stengiasi sukurti tą vakciną. Projektas tebevyksta“, – aiškino D.Crommelinas.

Šįmet baigti tyrimai, kuriais siekta nustatyti naujagimiams gydyti reikalingų vaistų dozes.

Farmacijos įmonės turėjo surinkti ypatingus tyrimo dalyvius – kūdikius. Pagal gautus duomenis jau sukurtas simuliatorius – modelis, kuris leidžia nuspėti, kokia vaistų dozė tinka tam tikro amžiaus kūdikiui. „TIPharma“ yra šių duomenų valdytoja. Farmacijos įmonės gali jais naudotis ir juos papildyti naujais.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Gyvai: UŽT komentarai apie pokyčius ūkio sektoriuje, darbo rinkoje