Koks bus atliekas deginančios kogeneracinės jėgainės galingumas? Ar nepritrūks Vilniaus regione šiukšlių jai kūrenti? Kokia bus tarša aplink jėgainę? Kiek tokių atliekų deginimo gamyklų reikia Vilniui ir Lietuvai? Apie tai rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus užvakar susirinkę vilniečiai iš atliekų jėgainę sostinės priemiestyje ketinančios statyti įmonės „Fortum“ atstovų ir plėtros planą rengiančios bendrovės „Sweco Lietuva“ neišgirdo.
Nors netoli, Gariūnuose, kita bendrovė „Reenergy“ jau keletą metų planuoja statyti tokią atliekų deginimo gamyklą, atrodo, kad „Fortum“ ją ketina aplenkti. Prisimenant, per kokį trumpą laiką iškilo „Fortum“ gamykla Klaipėdoje ir kaip Lietuvoje proteguojamas užsienio kapitalas, tai visai tikėtina.
Kai bendrovė „Fortum“ pareiškė apie savo ketinimus, Statybų inspekcija staiga sustabdė „Reenergy“ jėgainės statybas.
Koks galingumas – nežinia
„Fortum“ jėgainę ketinama statyti prie magistralės Vilnius–Klaipėda, bet nenurodoma, koks bus jos galingumas. Jis svyruoja nuo 85 iki 200 megavatų.
Šalčiausiu metų laikotarpiu visam Vilniui šildyti reikia 1000 megavatų galios.
„Fortum“ užsakymu pasekmių aplinkai vertinimą atlikusios bendrovės „Sweco Lietuva“ viceprezidentas Aidas Vaišnoras sutiko, kad daugiausia ginčijamasi dėl komunalinių atliekų deginimo tokiose jėgainėse.
Bet šiukšlės pigesnės nei biokuras, bet ir tarša didesnė.
Sostinėje planuojama statyti gamykla būtų kūrenama ir atliekomis, ir biokuru. Tačiau tik tuo atveju, jei būtų pasirinktas mažiausias – 85 megavatų galingumas.
Anot A.Vaišnoro, protingiausia būtų pasirinkti 100 megavatų galingumą. Vadinasi, jėgainėje būtų deginamos vien komunalinės atliekos.
„Fortum“ Klaipėdoje pastatyta jėgainė iš pradžių skelbė, kad joje bus naudojamos ne tik šiukšlės, bet ir biokuras, bet neseniai patyliukais paprašė leidimo deginti vien atliekas.
Atliekos – iš Utenos?
Plėtros plane vertinama galimybė naudoti ne tik Vilniaus, bet ir Utenos regione išrūšiuotas komunalines atliekas. Pasigirdus kalboms, kad „Fortum“ planuoja jas vežti net iš užsienio, įmonė puolė jų neigti.
Jėgainėje Vilniuje planuojama per metus deginti iki 250 tūkst. tonų atliekų.
Į sostinę koją keliančios įmonės „Fortum“ konkurentės „Reenergy“ planai gerokai kuklesni – 170 tūkst. tonų.
Tai tiktai truputį daugiau, nei surenkama Vilniaus regione.
„Tokiai galingai „Fortum“ jėgainei Vilniuje tikrai kiltų klausimas, kur panaudoti šilumos ir energijos perteklių.
Ar neteks jos paleisti vėjais? Ypač vasarą. Abejoju, ar investavus tiek pinigų kils noras energiją dalyti už dyką“, – svarstė „Reenergy“ direktorius Raimondas Petreikis.
„Fortum“ investicijos į jėgainę gali siekti 700 mln. litų.
Kreipėsi į Vyriausybę
Sostinės gyventojai jau renka parašus prieš „Fortum“ jėgainę. Nors „Fortum“ ir „Sweco“ atstovai dukart supažindino su kogeneracinės jėgainės plėtros planu, vilniečiai skundėsi, kad jo autoriai į siūlymus neketina įsiklausyti.
„Pirmiausia reikėtų atsakyti, kiek atliekų deginimo gamyklų turėtų būti. Kai kurių specialistų vertinimu, Lietuvai visai pakaktų trijų. Juo labiau atliekų deginimo gamyklos neturėtų telktis viename mieste“, – kalbėjo Seimo narys Algis Strelčiūnas.
Politikas kreipėsi į Vyriausybę dėl sostinėje susidariusios padėties. O Vilniaus meras Artūras Zuokas viešai aiškino, kad „Fortum“ projektus akivaizdžiai proteguoja Prezidentūra.
Užkliuvo ir jau pastatyta katilinė
„Fortum“ protegavimas atliekų versle. Taip įmonių grupė „Icor“ įvertino Statybos inspekcijos teismui ketvirtadienį įteiktą ieškinį dėl bendrovės „Bionovus“ baigtos statyti biokuro katilinės Vilniuje statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo.
„Tai precedento neturintis atvejis, kai siūloma nugriauti teisėtą statinį, pastatytą turint visus reikalingus leidimus. Vertiname tai kaip spaudimą atsisakyti atliekų jėgainės veiklos Vilniuje, atlaisvinant vietą mūsų konkurentams. Nuo politinės korupcijos ginsimės visomis įmanomomis teisinėmis priemonėmis“, – teigė „Icor“ Teisės departamento direktorė Jurgita Zakarauskienė.
„Icor“ valdoma „Bionovus“ į 50 megavatų galios biokuro katilinės statybas investavo 58 milijonus litų.
Teismui patenkinus Statybos inspekcijos ieškinį, jau baigtą statyti jėgainę, kuri po mėnesio galėtų pradėti tiekti šilumą į Vilniaus tinklus ir mažinti šilumos kainą sostinėje, tektų nugriauti.
„Visi įstatymais numatyti biokuro katilinės statybų apskundimo teismui terminai pasibaigę prieš 10 mėnesių, o katilinės statybos yra baigtos“, – teigė J.Zakarauskienė.
Anot jos, Statybų inspekcijos ieškinio motyvai dėl „Bionovus“ katilinės yra niekiniai, aklai perrašyti nuo ieškinio, kuriuo prašyta panaikinti statybų leidimą „Reenergy“ statomai atliekų jėgainei.
Pavyzdžiui, ieškinyje kaip atsakovas nurodytas Visuomenės sveikatos centras, nors jam, skirtingai nei „Reenergy“ ieškinyje, nėra reiškiami jokie reikalavimai.
