Nerimo sukėlė ir šią savaitę gauta žinia apie du įtariamus šio maro atvejus Baltarusijoje – apie grėsmingą ligą prabilta patikrinus sumedžiotus šernus. Apie tai rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Rusijoje kas savaitę nustatomi afrikinio kiaulių maro protrūkiai bei Baltarusijoje nustatyti 2 šios pavojingos ligos protrūkiai rodo, kaip sunku kontroliuoti ligą sukeliančio viruso plitimą.
Pagrįstas Lietuvos specialistų nerimas, kad virusas gali būti paplitęs ir tarp laukinių šių šalių gyvūnų.
Laukiniai žvėrys, tarp jų – šernai, gali laisvai judėti tarp šalių, tad šis ypač pavojingas virusas tampa labai didele grėsme ir Lietuvos šernų populiacijai bei kiaulininkystės ūkiui.
VMVT, saugodamasi afrikinio kiaulių maro užkrato, skubos tvarka yra rekomendavusi medžiotojų klubams 10 kilometrų spinduliu nuo Lietuvos ir Baltarusijos sienos intensyviau medžioti šernus.
Ši priemonė neturės reikšmingos įtakos šalies šernų populiacijai, tačiau gali veiksmingai apsaugoti nuo spartaus viruso išplitimo. Įrodyta, kad užkrato plitimo greitis priklauso nuo teritorijoje esančios šernų ir kiaulių populiacijos gausos.
Ragina daugiau medžioti
VMVT direktoriaus 2013 m. birželio 26 d. įsakyme „Dėl afrikinio kiaulių maro stebėsenos“ nurodyta rajonuose, kurie ribojasi su Baltarusijos Respublika ir Rusijos Federacija, intensyviau iš sumedžiotų šernų imti mėginius afrikiniam ir klasikiniam kiaulių marui nustatyti.
Be to, aplinkos ministro įsakymas Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje esančius medžioklės būrelius ragina aktyviai medžioti šernus, šioje teritorijoje panaikinti ir šernų medžioklei galioję apribojimai.
VMVT prašymu Aplinkos apsaugos agentūra jau įpareigojo regioninius aplinkos apsaugos departamentus kiekvieną savaitę rinkti duomenis apie Lietuvoje nušautų šernų skaičių. Šią informaciją departamentams turi pateikti medžiotojų būreliai, kurių medžioklės plotai išsidėstę visoje Lietuvoje.
Įsigaliojus šiai tvarkai, šernų sumedžiojama pastebimai daugiau. Praėjusiais metais šalyje sumedžiota 33 tūkst. šernų, o šiemet jau per 45 tūkstančius.
Teko naikinti šernus
Pasienio su Baltarusija ir Rusija regione medžiotojų būreliai raginami prie šėryklų nepalikti ėdalo šernams, nes jis gali atvilioti žvėris ir iš užkrėstų teritorijų – taip būtų platinamas virusas.
Radę nugaišusį šerną, medžiotojai privalo iš karto pranešti apie tai VMVT teritorinėms Valstybinėms maisto ir veterinarijos tarnyboms, privatiems veterinarijos gydytojams ir laukti tolesnių šių specialistų nurodymų. Rasto nugaišusio šerno negalima judinti, perkelti iš vienos vietos į kitą ar atlikti kitokius veiksmus, kurie galėtų išplatinti afrikinio kiaulių maro virusą.
Ypač griežtų atsargumo priemonių privalo imtis tie vietos (pasienio regiono) gyventojai, kurie ne tik turi ūkius ir augina kiaules, bet ir užsiima medžiokle. Jie yra didžiausia rizikos platinti afrikinio kiaulių maro virusą gyventojų grupė.
VMVT ragina medžiotojus būti budrius, griežtai laikytis veterinarijos taisyklių, maisto ir veterinarijos tarnyboms pristatyti sumedžiotų šernų organus (inkstą, blužnį, migdolinę liauką) ir kraujo mėginius afrikinio kiaulių maro virusui nustatyti.
Jei afrikinis kiaulių maras paplistų gamtoje, tarp laukinių šernų, padėtis taptų itin sunki, o šernų populiaciją sumažinti iki minimumo taptų neišvengiama.
Blogiausiu atveju gali tekti išnaikinti visų šernų populiaciją, nors tai ir labai nelengva. Kai kuriose Viduržemio jūros salose, išplitus afrikiniam kiaulių marui, šernų medžioklė užtruko 30 metų, kol pavyko išnaikinti visą jų populiaciją.
Nustatė griežtus reikalavimus
VMVT bendradarbiauja su medžiotojais vykdydama nacionalines pavojingų užkrečiamųjų ligų stebėsenos programas (klasikinio ir afrikinio kiaulių maro, snukio ir nagų ligos, pasiutligės ar mėlynojo liežuvio ligos, trichineliozės) – išduoda pirminio gyvūnų apdorojimo aikštelių įrengimo patvirtinimą aptikus kritusį ar sergantį laukinį gyvūną.
Medžiotojai privalo tikrinti kiekvieną sumedžiotą šerną dėl trichineliozės. Bendradarbiaujant su teritorinėmis VMVT imamas nustatytas kiekis mėginių iš sumedžiotų šernų dėl afrikinio ir klasikinio kiaulių maro, o iš sumedžiotų lapių ir usūrinių šunų – dėl pasiutligės.
Medžiotojai savo medžioklės plotuose privalo įrengti pirminio gyvūnų apdorojimo aikšteles, kurias VMVT inspektoriai turi įvertinti ir pripažinti tinkamas naudoti.
Svarbiausias reikalavimas aikštelėms – tinkamai įrengti sutvirtintomis sienomis, sandariai uždengiamą žvėrienos atliekų duobę. Medžiotojai privalo prižiūrėti, kad mažiausiai 3 metrų gylio duobė nebūtų perpildyta, jos nepasiektų laukiniai žvėrys.
Pati aikštelė turi būti įrengta aukštesnėje vietoje, kad neapsemtų polaidžio ar lietaus vanduo, būti ne mažesnė kaip vieno aro ploto, apjuosta 20 cm gylio ir 20 cm pločio grioveliu ir aptverta.
Visi šie reikalavimai skirti tam, kad sumedžiotų žvėrių pirminio apdorojimo atliekos – kraujas, vidaus organai, kailiai ir panašiai būtų tvarkomi tinkamai ir taip būtų užkertamas kelias daugelio gyvūnų užkrečiamosioms ligoms plisti.
Pirminio žvėrių apdorojimo aikštele raštu susitarę kartu gali naudotis keli medžioklės plotų naudotojai.
Visos aikštelės po kiekvieno medžioklės sezono turi būti sutvarkytos ir išvalytos, tik tokiu atveju jomis vėl galima naudotis.
Tampa ligų židiniais
Medžiotojų įrengiamos aikštelės yra pirminė biologinio saugumo priemonė. Netinkamas laukinių gyvūnų atliekų tvarkymas gali turėti neigiamų padarinių – bet kur išmestos žvėrių liekanos gali sukelti infekciją, tapti pasiutligės židiniais, taigi labai lengvai gali būti platinama trichineliozė ir kitos pavojingos užkrečiamosios ligos.
Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos mokslininkai nustatė, kad barsukai gali platinti galvijų tuberkuliozę, kuria, be barsukų, gali sirgti elniai, ožkos, kiaulės, alpakos.
Kasmet Lietuvoje nustatoma vidutiniškai 90–100 trichineliozės atvejų. Šiemet, tiriant sumedžiotų šernų mėsą, nustatyta daugiau nei 50 trichineliozės atvejų. Specialistų teigimu, apie 30 proc. mūsų šalyje medžiojamų plėšriųjų gyvūnų (lapių, mangutų (usūrinių šunų), kiaunių ir kt.) yra užsikrėtę trichinelioze.
Specialistai perspėja, kad dėl netinkamai tvarkomų elnių, briedžių, stirnų ar kitų žolėdžių gyvūnų vidaus organų atliekų gali išplisti įvairios helmintozės. Įvairių parazitinių kirmėlių vystymosi ciklui būtini tarpiniai šeimininkai, dažniausiai žolėdžiai gyvūnai. Jei žvėrių populiacijoje helmintozė labai išplitusi, kyla rizika parazitinėmis kirmėlėmis užsikrėsti ne tik medžiotojams, bet ir miško gėrybes renkantiems žmonėms.
Privalu pranešti inspektoriams
Medžioklės plotų naudotojai, radę nugaišusį žvėrį, turi ne vėliau kaip per 48 valandas apie tai pranešti teritorinei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono Aplinkos apsaugos departamento rajono agentūrai bei vykdyti šių tarnybų nurodymus dėl tolesnio šių medžiojamųjų gyvūnų naudojimo ar sunaikinimo.
Medžioklės plotų naudotojai, radę transporto priemonių partrenktus ir žuvusius medžiojamuosius gyvūnus, turi ne vėliau kaip per 48 valandas apie tai pranešti atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono Aplinkos apsaugos departamento rajono agentūrai.
Kiti asmenys, radę nugaišusius, žuvusius ar sergančius medžiojamuosius gyvūnus, turi apie tai pranešti Aplinkos ministerijos regiono Aplinkos apsaugos departamento rajono agentūrai arba medžioklės plotų naudotojams.
Medžioklės plotų naudotojai, norėdami nutraukti sunkiai sergančio ar sužeisto gyvūno kančias, turi teisę bet kuriuo metu sumedžioti šiuos gyvūnus. Apie jų sumedžiojimą būtina nedelsiant pažymėti medžioklės lape ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti Aplinkos ministerijos regiono Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai arba rajono agentūrai, o sumedžiotus gyvūnus pristatyti rajono Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kad ji nustatytų sužeidimo pobūdį ar ligą, sumedžioto gyvūno tinkamumą vartoti žmonių maistui, surašytų aktą nurodydama būtinojo sumedžiojimo pagrįstumą.
Medžioklės produkcija priklauso medžioklės plotų naudotojams.
Didžiausią grėsmę kelia brakonieriai, kurie niokoja gamtą ir kelia pavojų, kad liga išplis.
Mat jie nepateikia nušautų žvėrių tikrinti veterinarijos gydytojams, nepraneša ir radę nugaišusį šerną.
Neteisėtai sumedžiotus žvėris brakonieriai doroja nesilaikydami biosaugos reikalavimų, pirminio apdorojimo atliekas taip pat dažnai išmeta nesilaikydami privalomų reikalavimų, todėl brakonieriai yra viena potencialių gyvūnų užkrečiamųjų ligų platinimo grupių.
Numatytos saugos priemonės
2013 m. gruodžio 1 d. baigėsi terminas įgyvendinti biologinės saugos priemonių reikalavimus kiaulių laikymo vietose buferinėse afrikinio kiaulių maro zonose.
Afrikinio kiaulių maro buferinėje zonoje kiaules laikantys ūkininkai buvo raginami paskubėti teikti paraiškas dėl patirtų nuostolių atlyginimo. Pagal Žemės ūkio ministerijos nustatytą tvarką, reikiamus dokumentus savivaldybių komisijoms ūkininkai turėjo pateikti iki šių metų lapkričio 25 dienos.
Laiku nesikreipę kiaulių laikytojai prarado galimybę gauti kompensacijas už patirtus nuostolius.
Ūkininkai, kurių kiaulių laikymo vietos patenka į buferinę zoną ir neatitinka nustatytų biologinės saugos reikalavimų, ne vėliau kaip iki 2013 m. gruodžio 16 d. turi paskersti ar parduoti kiaules arba jas sunaikinti ir gaišenas perduoti šalutinių gyvūninių produktų tvarkytojams.
Kiaulių laikytojai prieš skersdami ar parduodami gyvulius apie tai turi informuoti teritorines Valstybines maisto ir veterinarijos tarnybas ar įgaliotus privačius veterinarijos gydytojus, kurie privalės paimti mėginius afrikiniam kiaulių marui ištirti.
Po 2013 m. gruodžio 16 dienos iki apribojimų atšaukimo ūkiuose, neatitinkančiuose biosaugos reikalavimų, kiaules bus draudžiama laikyti.
Reikalavimų nevykdantiems asmenims bus skiriamos administracinės nuobaudos (įspėjimai arba baudos nuo 1 iki 5 tūkst. litų).
Užs. Nr. 13K824-6
