Lapkričio 24 dieną JAV ir ES lyderiai sukirto rankomis su naujuoju Irano prezidentu Hassanu Rouhani ir sutarė, kad jis pusei metų sustabdys savo branduolinę programą.
Mainais už tai pasiūlyta panaikinti nemažai Teheranui taikytų sankcijų. Jos įvestos dar 2006 metais. Bet rimtai smogta tiktai nuo 2010-ųjų, kai ES uždraudė teikti techninę pagalbą didžiausias atsargas pasaulyje turinčiam Irano naftos sektoriui.
Taip pat buvo apriboti pervedimai į Irane veikiančius bankus, Jungtinės Tautos sudarė nepageidaujamų asmenų sąrašą.
Vėliau buvo įšaldytos 243 Irano įmonėms ir 40 iraniečių priklausančios bankų sąskaitos. O 2012 metais įšaldytas visas ES esantis Irano centrinio banko turtas.
Tapo sunku prekiauti
Dėl šių sankcijų anksčiau į Iraną eksportavusioms šalims tai daryti tapo kur kas sunkiau, nes nuolat kildavo bėdų dėl atsiskaitymų. Todėl nutrūko ir plonos lietuvių eksporto gijos.
Nuo 2004-ųjų Lietuvos gamintojai į Iraną gabendavo pieno produktus, cukrų, mineralinį kurą, įvairius chemikalus, farmacijos produktus, klijus, plastiko dirbinius, knygas, vatą, optikos prietaisus, baldus.
Antai Kėdainių „Lifosa“ su šia šalimi prekiauti pradėjo 2011 metais. Tada įmonė į Iraną išvežė 31,5 tūkst. tonų diamonio fosfato, kurio vertė siekė kone 54 mln. litų. Bet tuo prekyba ir baigėsi.
Lemia vienas tarpininkas
Statistikos departamento duomenimis, pernai į Iraną eksportuota 697 mln. litų vertės prekių – mažiau nei 1 proc. viso Lietuvos eksporto. Kone viską sudarė grūdai, kurių iraniečiams parduota daugiau nei už 689 mln. litų.
Šįmet eksporto apimtis išliko panaši – per pirmuosius tris ketvirčius javų išvežta daugiau nei už 504 mln. litų.
Organizacijos „Versli Lietuva“ Eksporto departamento vyriausiasis analitikas Vadimas Ivanovas spėjo, kad tai lietuviams pasiekti pavyko tik dėl tarpininkų.
„Tai buvo bendradarbiavimo su stambiu tarptautinio lygio prekiautoju rezultatas, didžiausią riziką prisiėmė būtent jis, o ne grūdų gamintojai Lietuvoje“, – aiškino ekspertas.
Per daug tikėtis neverta
Ar mūsų šalies gamintojai patrauktų į Iraną, jei jam bus panaikintos sankcijos? Didelio entuziazmo kol kas nematyti. Toli ir rizikinga.
„Norint dirbti su tokia šalimi, reikia būti pasiruošusiam viskam, turėti pakankamai atsargų, jei pinigų kurį laiką negautum“, – aiškino V.Ivanovas.
Arabų šalių rinkose siekiančias įsitvirtinti įmones konsultuojantis Giedrius Steponkus sakė, jog be didelės kantrybės ir geros nuotaikos rezultatų Artimuosiuose Rytuose pasiekti neįmanoma: „Reikia suprasti, kad jie yra dykumos žmonės.“
Tiesa, jis pats daugiausia dirba ne su Irano, bet su Jungtinių Arabų Emyratų verslininkais.
Vokiečiai tikisi didžiulių užsakymų
Kitaip nei lietuviai, į sankcijų Iranui panaikinimą Vokietijos gamintojai žvelgia su didelėmis viltimis. Jiems tai labai geros naujienos.
Pirmiausia dėl to, kad bus atšauktas automobilių, brangiųjų metalų ir naftos produktų prekybos draudimas. Prekyba nafta taip pat neturėtų būti sugriežtinta.
Prancūzams embargo nutraukimas taip pat patiks: jų gaminami „Peugeot-Citroën“ ir „Renault“ automobiliai Irane visada buvo mėgstami.
Tiesa, anksčiau su Iranu prekiavusiems europiečiams kelią užstoti gali pastaruosius kelerius metus šioje šalyje ypač aktyviai dirbę kinai.
