Mokyti savo pavyzdžiu
Finansinio raštingumo mokyklos įkūrėjas Žilvinas Jančoras negali nusakyti amžiaus, nuo kurio vaikams reikia pradėti diegti supratimą apie finansus. Pašnekovas pataria – stebėkite, kada vaikas ima suvokti, apie ką kalbama. Vienam tai nutinka sulaukus penkerių, kitam – septynerių, o trečiam – gal tik 25-erių.
„Kuo anksčiau tėvai pradeda mokyti finansinio raštingumo, tuo geriau. Patys tėvai turi atlikti nemažą darbą. Pirmiausia – mokyti savo pavyzdžiu. Tiesa, jei nori išmokyti savo vaiką elgtis su pinigais, turi pats tą mokėti“, - kalbėjo Ž.Jančoras.
Vaikus kiek daugiau nei dešimtmetį finansinio raštingumo mokantis Ž.Jančoras pastebėjo tendenciją: tėvai vaikus išmokyti finansinio raštingumo nori kuo anksčiau. Tačiau tuo susirūpina tie, kurie ir patys turi neprastus įgūdžius, kaip tvarkytis su pinigais.
Ž.Jančoro nuomone, būtent tėvų nesupratimas, kad finansinio raštingumo reikia mokytis, yra didžiausia klaida.
Pinigus valdyti moka dešimtadalis?
„Dažniausiai tie, kurie nemoka elgtis su pinigais, nesuvokia šito mokymosi prasmės. Tačiau juk skaitome tik apie turtingas dinastijas. Niekas nekalba apie neturtingas“, - atkreipia dėmesį Ž.Pančoras.
Pašnekovas svarsto: jei sakoma, kad mūsų visuomenėje 10 proc. turtingesniųjų, matyt, toks procentas moka valdyti pinigus. Ar žmogaus finansiniai įgūdžiai geri, suprasti labai paprasta - tereikia pažiūrėti į piniginę. Kuo ji pilnesnė, tuo gebėjimas tvarkytis su pinigais išvystytas.
Tačiau, kaip sako Finansinio savarankiškumo mokyklos steigėjas, ne atsiradę pinigai lemia žinias, ką su jais daryti. Geriausias to pavyzdys – loterijoje laimėtas ir per metus prašvilptas milijonas.
Gauti ne tik pinigų, bet ir grąžą
„Pinigų gavimo faktas nepadaro turtingu. Gebėjimas elgtis su pinigais reiškia ne tik juos gauti, bet ir išsaugoti, investuoti taip, kad gautumėte grąžą. Tai nebūtinai turi būti pinigai, bet ir saugumas, tam tikras turtas, ateities vizijos“, - mintimis dalijosi Ž.Jančoras.
Jis įsitikinęs – sukauptus pinigus reikia investuoti. Tai gali būti ir investicijos į nekilnojamąjį turtą, į vertybinius popierius, meno dirbinius, savęs tobulinimą.
„Mano požiūriu, idealus investavimas – savo verslo kūrimas. Jei tai netraukia, galima dairytis kitokios investicijų duodamos grąžos. Tai gali būti geresnės gyvenimo sąlygos, stipresnė sveikata, investicinis gyvybės draudimas. Tiesa, jis labiau skirtas tiems, kurie gauna dideles pajamas ir nelaimės atveju nori apsaugoti šeimos narius. Pastaroji investicija skirta ne tiek sau, kiek artimiesiems“, - aiškino Finansinio raštingumo mokyklos steigėjas.
Sąmoningiausi – kauniečiai
Kad toli gražu ne kiekvienas lietuvis pagalvoja apie keblią situaciją, į kurią gali įstumti nutikusi nelaimė, rodo ir draudimo bendrovės „Ergo“ užsakymu atliktas tyrimas. Remiantis jo duomenimis, atsitikus nelaimei net trečdalis gyventojų neturėtų jokio finansinio pagrindo. Daugiausiai finansiškai besiruošiančiųjų netikėtos nelaimės atvejui gyvena Kaune.
Vis dėlto pastebima, kad gyventojų sąmoningumo lygis nuolat auga – santaupų juodai dienai atsideda daugiau žmonių. Vis dažniau kaip priemonė finansiniam stabilumui nelaimės atveju užsitikrinti pasirenkamas draudimas.
„Gyventojai rūpinasi ne tik automobilio, namų apsauga, bet ir draudžiasi gyvybę, pasirenka apsaugą nelaimingų atsitikimų, kritinių ligų, darbo netekimo atveju. Taip pat pastebime, kad gyventojai draudimo apsaugos dažnai pageidauja imdami būsto kreditus“, – kalbėjo „Ergo Insurance“ Lietuvoje generalinis direktorius Saulius Jokubaitis.
Bėgtų pas gimines
„Ergo“ užsakymu atliktos apklausos duomenys rodo, jog kas ketvirtas gyventojas nelaimės atvejui yra sukaupęs 3–5 tūkst. litų, 2 iš 10 gyventojų yra atsidėję kur kas mažesnę sumą – iki 500 litų. 8 proc. gyventojų teigė sukaupę didesnę nei 10 tūkst. litų sumą. Dažniausiai savo finansiniu stabilumu nutikus nelaimei yra pasirūpinę 30-49 metų amžiaus gyventojai.
Iš anksto savo ir šeimos saugumu nepasirūpinę gyventojai pirmiausia skubėtų pagalbos ieškoti pas artimuosius. Į juos kreiptųsi absoliuti dauguma – 99 proc. - apklausos dalyvių.
Gerokai mažiau – kas penktas – gyventojas pinigų ištikus bėdai skolintųsi iš draugų ar netgi ryžtųsti imti paskolą. 8 proc. pasielgtų dar drąstiškiau – parduotų turimą turtą.
Taupymas – kančia?
Taupymą kaip vieną finansinės drausmės principų mini ir Ž.Jančoras. Tik, jo teigimu, vieniems jis – kančia ir beprasmybė, kitiems jis leidžia savo gyvenimą rikiuoti taip, kad šis būtų įdomus neviršijant pajamų.
Finansinio savarankiškumo mokyklos įkūrėjas įsitikinęs, jog vaikui būtina įskiepyti supratimą, kad tikslai įgyvendinimi per pastangas.
„Žmogus turi suvokti, ko nori, susidaryti planą, kaip to sieks, ir kryptingai veikti. Norint ko pasiekti, reikia labai daug dirbti. Bilas Gatesas yra sakęs, kad žmogus, kuris dirba mažiau nei 16 valandų per dieną – tinginys.
Be to, ne pats darbas savaime duoda rezultatų, o efektyvus darbas. Tai reiškia, kad reikia nuolat mokytis“, - idėjas, kurias stengiasi įdiegti savo mokiniams, nusakė Ž.Jančoras.
