Teisme „Vėtrūna“ prašė atlygio ne tik už statybos darbus, bet dar siekė prisiteisti savo naudai daugiau kaip 444 tūkst. litų, už kuriuos pirko statyboms reikalingas medžiagas.
Be to, Telšių įmonė dar reikalavo, kad KVJU direkcija sumokėtų 1 mln. 160 tūkst. netęsybų, daugiau kaip 31 tūkst. litų delspinigių, tikėjosi gauti 9 proc. dydžio palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo.
„Vėtrūna“ pernai laimėjo konkursą dėl regioninio konteinerių skirstymo centro statybos krovos įmonės „Klaipėdos Smeltė“ nuomojamoje Jūrų uosto teritorijoje. Statybininkai įrodinėjo negalėję laiku įvykdyti savo įsipareigojimų KVJU direkcijai dėl jos pačios kaltės – užsakovai sumanė tikrinti anksčiau suleistus krantinės polius, atsirado papildomų darbų, todėl jiems leista dirbti tik praėjus penkiems mėnesiams nuo sutarties pasirašymo. „Vėtrūna“ reikalavo už 3 mėnesių darbą negauto atlygio.
KVJU direkcijos atstovai aiškino, kad rangos sutartis su „Vėtrūna“, dirbusia pagal jungtinės veiklos sutartį su Latvijos statybų įmone BGS, buvo nutraukta pagrįstai, nes statybininkai nevykdė savo įsipareigojimų įrengti „Klaipėdos Smeltės“ terminalo krantines per pusmetį: laiku nepradėjo dirbti, raginami suktis sparčiau toliau vilkino statybas, nepateikė sutarties vykdymo garantijų, nepratęsė jos galiojimo.
Baimindamasi, kad terminalo statyba gali įstrigti, „Vėtrūna“ į pagalbą pasitelkė subrangovę – įmonę „Klaipėdos monolitas“. KVJU direkcija neprieštaravo, nes finansinių bėdų kamuojamai „Vėtrūnai“ tuomet jau buvo iškelta restruktūrizavimo byla.
Subrangovų sausį-vasarį uždirbtus pinigus užsakovai deponavo, manydami, kad jie turėtų atitekti „Klaipėdos monolitui“, o ne „Vėtrūnai“. Ieškovai nesutiko su tokia pozicija, aiškino, kad „Vėtrūna“ subrangovams buvo perleidusi ne atlygį už darbus, tik teisę jiems reikalauti pinigų iš uosto direkcijos.
„Vėtrūnos“ įsipareigojimus perėmęs „Klaipėdos monolitas“ savo ruožtu reikalavo iš KVJU direkcijos priteisti atskiroje sąskaitoje deponuotus 745 tūkst. 933 litus už atliktus darbus, nes buvo sutarta, kad užsakovai su ja atsiskaitys.
Šios įmonės savininkai skundėsi, kad „Vėtrūnai“ iškėlus restruktūrizavimo bylą, KVJU direkcija „Klaipėdos monolitui“ nesumoka už atliktus darbus darbus -- esą Telšių įmonė nesutinka su tokiu, jos nuomone įstatymams prieštaraujančius atsiskaitymu.
„Vėtrūnos“ partnerės BGS atstovai tikino, kad Telšių įmonei susidūrus su mokumo problemomis, jie buvo pasirengę perimti pagrindinio rangovo pareigas ir tęsti terminalo statybų darbus, tačiau pastaroji nesutiko. Latviai tikisi, kad „Vėtrūna“ jai atlygins nuostolius už sutarties su KVJU direkcija nutraukimą.
Civilinę byla nagrinėjęs nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad „Vėtrūnos“ ieškinys dėl atlygio už dviejų mėnesių darbą, netęsybas, delspinigius ir kitas išmokas atmestinas iš dalies. Atskirai bus nagrinėjamas įmonės ginčas dėl atsiskaitymo už darbus kovo mėnesį.
KVJU direkcija „Klaipėdos monolitui“ turės sumokėti banke deponuotus 745 tūkst. 933 litų už sausį atliktus darbus.
„Vėtrūna“ tokį sprendimą gali skųsti Apeliaciniam teismui.
„Klaipėdos Smeltės“ teritorijoje prieš 4 metus pradėtas statyti konteinerių terminalas įtrauktas į svarbiausių KVJU plėtros objektų sąrašą. Darbai įstrigo, kai įmonę ėmė valdyti 30 krovos terminalų įvairiose pasaulio šalyse valdanti tarptautinė bendrovė „Terminal Investment Limited“ (TIL). Pastaroji Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai pasiūlė krantines pritaikyti okeaninių laivų krovai.
TIL užmojams Klaipėdos uoste įkurti regioninį konteinerių skirstymo centrą (HUB) pritarė jos partnerė - didžiulį konteinervežių laivyną valdanti bendrovė „Mediterianian Shipping Company“ (MSC). Buvo sutarta „Klaipėdos Smeltės“ terminalą modernizuoti taip, jis galėtų tapti pagrindiniu MSC forpostu rytinėje Baltijos jūros pakrantėje.
Lietuva suinteresuota tokiu terminalu, iš kurio konteineriai būtų gabenami į kitus Baltijos uostus -- kiekvienas atplaukęs „Panamax“ klasės laivas uostui pažertų apie 180 tūkst. litų rinkliavų. MSC įsipareigojusi 2023 metais „Klaipėdos Smeltėje“ krauti 1,5 mln. konteinerių (TEU).
Jeigu krantinės būtų baigtos, įmonė šiemet galėtų krauti apie 337 tūkst. TEU. Kitų Baltijos valstybių uostai tokių garantijų neturi - tenka patiems rūpintis krovinių srautais.
Pavasarį į „Klaipėdos Smeltę“ atplukdyti du pirmieji Suomijos įmonėje „Konecranes“ pagaminti galingi 27 metrų aukščio jūrinių konteinerių krovai skirti kranai, kainavę apie 10 mln. litų. Tačiau krantinės, kuriose numatyta švartuoti 300 metrų ilgio MSC konteinervežius, dėl pašlijusių KVJU direkcijos ir „Vėtrūnos“ santykių tada dar nebuvo įrengtos. Naujai technikai teko ieškoti kitos vietos.
„Užsakėme daugiau modernios krovos technikos, 50 metrų aukščio kranus. Tačiau krantinės tokiems milžinams dar nerekonstruotos. Sutarčių su „Konecranes“ vertė - apie 100 mln. litų. Mes patirsime didžiulių nuostolių, o statybas vilkinę rangovai niekuo nerizikuoja“, -- tada jaudinosi „Klaipėdos Smeltės“ generalinis direktorius Rimantas Juška.
Konkursą dėl maždaug 12 mln. litų vertės darbų laimėję „Vėtrūnos“ ir BGS savininkai žadėjo terminalo krantines įrengti per pusmetį. Bet darbininkai tik pasikrapštė ir dingo iš uosto.
„Klaipėdos Smeltės“ valdytojai tada buvo ne juokais sunerimę, kad toliau gaištant laiką apie 230 mln. litų vertės regioninio terminalo projektas gali pakibti ore - bus įšaldytos ir Jūrų uosto, ir įmonės lėšos.
Dėl KVJU direkcijos užsakymo net teismuose kovojusi „Vėtrūna“ įsipareigojo per pusmetį rekonstruoti 483 metrų ilgio krantinę, ilgai trypčioja vietoje --pavasarį buvo atlikusi gal tik penktadalį numatytų darbų. „Vėtrūnos“ valdybos pirmininkas Rolandas Baškys nesklandumus siejo su problemomis statant Ignalinos atominės elektrinės panaudoto branduolinio kuro saugyklas.
Pagrindiniam rangovui Vokietijos įmonei „Nukem Technologies“ nemokant už paslaugas „Vėtrūna“ dalį savo apyvartos lėšų buvo priversta nukreipti atsiskaitymams su kitais subrangovais. Įsisukusi į teisminius ginčus Telšių įmonė su „Nukem Technologies“ bylinėjosi tarptautiniame arbitraže – siekė prisiteisti 23 mln. litų sumą.
Pernai beveik 9 mln. litų nuostolių patyrusi „Vėtrūna“ tikėjosi subalansuoti finansų srautus, atsiskaityti su kreditoriais. Vėliau akcininkai nusprendė restruktūrizuoti įmonę.
