Tokiai Finansų ministerijos idėjai labiausiai priešinosi užsienio kapitalo bankai. Jų atstovai netgi pagrasino, kad skandinaviški bankai gali palikti Lietuvą, o čia turėtų tik savo filialus. Dėl to dar labiau nukentėtų šalies biudžetas.
Iš pradžių Finansų ministerija siūlė, kad būsimu pelnu būtų galima padengti tik iki pusės nuostolių, tačiau vėliau ši kartelė Seime buvo padidinta iki 70 proc.
Nepaisant opozicijos pasipriešinimo, įstatymas buvo priimtas jį palaikius 75 Seimo nariams. Konservatorius Jurgis Razma netgi siūlė opozicijai boikotuoti balsavimą, nes norint priimti įstatymą balsavime turi dalyvauti bent 71 Seimo narys.
Šiuo metu Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, bankai ir kitos įmonės gali naudotis lengvata ir nemokėti pelno mokesčio kompensuodami anksčiau patirtus nuostolius. Dalis bankų tai ir daro, nes per pirmuosius krizės metus dirbo nuostolingai.
„Jie per krizę praktiškai neįnešė nė lito į valstybės biudžetą“, – pristatydamas įstatymo projektą apgailestavo finansų ministras Rimantas Šadžius.
Lietuvos banko duomenimis, 2009 metais šalies bankai patyrė 3,7 mlrd. litų, o 2010-aisiais – 0,3 mlrd. litų nuostolių. Per 2011 ir 2012 metus bendras bankų sistemos pelnas siekė apie 1,8 mlrd. litų, tačiau jis dar nepadengė ankstesnių metų nuostolių.
Teigiama, kad pernai SEB bankas ir „Swedbank“ kartu sumokėjo vos per 3 tūkst. litų pelno mokesčių. Tai labiausiai ir užrūstino socialdemokratus.
„Vyriausybė nusitaikė į bankus iš patrankos, tačiau pataikė į kitą vietą – naujų darbo vietų kūrimą“, – taip socialdemokratų iniciatyvą vertino liberalas Remigijus Šimašius. Jis sako, kad tai labai stipriai apribos naujų darbo vietų kūrimą, nes kuriant verslą iš pradžių brendama į nuostolius, o tik vėliau gaunamas pelnas. Taigi investuoti Lietuvoje daugiau neapsimokės.
R.Šimašius šį įstatymą pavadino naujų darbo vietų smaugimo įstatymu ir svarstė, kad verslininkai dabar puls naujas įmones registruoti Olandijoje ir kitose šalyse. Lengvata panaikita, ne tik bankams, bet ir kitoms didesnėms įmonėms.
"Kentės ir nieko bendro su bankais neturinčios įmonės", - perspėjo opozicijos lyderis Andrius Kubilius. Jis tokio įstatymo priėmimą pavadino revoliucija.
Tuo tarpu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas socialdemokratas Bronius Bradauskas aiškina, kad verslas Lietuvoje turi pakankamai lengvatų.
"Buvo galime sutikti su 50 proc., tačiau mes nusileidome verslui ir padarėme 70 proc. Taigi jiems nėra priežasčių skųstis", - kalbėjo socialdemokratų finansų strategas. Premjeras Algirdas Butkevičius tikino, kad šis įstatymas padės kovoti su mokesčių slėpimu.
Bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas įspėjo politikus, kad pastaruoju metu investicinė aplinka Lietuvoje blogėja, o Seimui priėmus naująjį įstatymą bankai gali apskritai pasitraukti iš Lietuvos, o čia palikti tik savo filialus.
Kaip atskiri filialai Lietuvoje veikia „Nordea“ ir „Danske Bank“. Šie bankai Lietuvai nemoka mokesčių už indėlių draudimą, samdo mažiau darbuotojų.
Tuo tarpu kiti bankai – SEB, „Swedbank“ ir DNB – Lietuvoje veikia kaip savarankiški bankai, visus mokesčius mokantys į Lietuvos biudžetą. Lietuvoje draudžiami ir mūsų gyventojų ir įmonių laikomi indėliai.
