Nuo vakar Airija gyvena savarankiškai. Gruodžio 15 dieną šiai šaliai buvo nutraukta Europos finansinio stabilumo fondo parama, nes Dublinas atsistojo ant kojų.
Airija buvo pirmoji finansų krizės auka euro zonoje. Jos bankams ir ekonomikai gelbėti prireikė net 85 milijardų eurų, kuriuos skyrė ir vėliau savo sąlygas diktavo tarptautiniai kreditoriai.
Dabar Airija gali nebesiklausyti, ką jie patarinėja ar reikalauja. Šalis galės skolintis finansų rinkose pati. Ir visai palankiomis sąlygomis. Prieš dvejus metus Airijos skolinimosi kaina buvo 15 proc. metinių palūkanų, o dabar – tik 3,5 proc.
Net jei finansų rinkose vėl kiltų panika, bent metus Dublinas galėtų būti ramus: šalis užsitikrino 25 mlrd. eurų atsargą.
Tačiau kalbėti apie visišką ramybę dar ankstoka. 2015 metais teks išpirkti didelę – 5,7 mlrd. eurų – obligacijų emisiją, o iš viso iki 2020-ųjų airiai turės grąžinti skolintojams 27 mlrd. eurų.
„Iš pavojaus zonos Airija dar nepabėgo. Daug ką lems vietos bankų būklė ir ekonomikos sugebėjimas susitvarkyti su nekilnojamojo turto paskolomis“, – sakė „Deutsche Bank“ ekspertai Gilles’is Moecas ir Markas Wallas.
Anot jų, pagal riziką šiuo metu Airija prilygsta Ispanijai ar Italijai.
Dabar bene svarbiausias iššūkis Dublinui – ekonomikos augimas. Mat šiais metais valstybės skola pasieks rekordą – 123 procentus bendrojo vidaus produkto (BVP).
Apskaičiuota, kad ji galėtų pradėti trauktis tik tokiu atveju, jei šalies BVP kasmet augtų 2,5 proc. ar dar daugiau.
Jei ūkio augimas siektų tik procentą ar prasidėtų recesija, tuomet skolų kupra greičiausiai didėtų dar labiau.
Airijos užsienio prekybos balansas atrodo puikus, šalis kur kas daugiau eksportuoja nei importuoja. Tačiau tai – tik skaičiai: saloje veikiantys pasauliniai koncernai paprasčiausiai atsiskaitinėja su savo padaliniais kitose šalyse, todėl ir gerėja prekybos rodikliai.
Anot ekspertų, būtent dėl tarptautinių korporacijų Airijos ekonomikos būklė atrodo geresnė, nei yra iš tiesų.
Pagal BVP vienam gyventojui airiai yra treti Europos Sąjungoje. Tačiau iš tiesų čionykščiai žmonės to nepajunta: maždaug penktadalis BVP atitenka kaip pelnas čia įsikūrusiems koncernams. („Manager-magazin.de“, LR)
Skaičiai ir faktai
Airijos biudžeto deficitas šįmet bus mažesnis nei 7,5 proc., kaip ir reikalavo tarptautiniai kreditoriai. Tačiau šalis taupyti sugeba tik mažindama valstybės išlaidas, o tai negali tęstis amžinai.
Dar viena bėda – didelis nedarbo lygis. Tiesa, jis nukrito nuo 15 proc. 2012-aisiais iki 12,5 proc. šįmet, bet 1,9 mln. gyventojų turinčiai šaliai 100 tūkstančių bedarbių tikrai per daug.
