Skiriasi tik kaina
Vaistinėje ant prekystalio - du analogiški, to paties gamintojo, taip pat pavadinti vaistai. Tik vieni dar fabrike buvo supakuoti į pakuotę su lietuviškais užrašais. Kiti - atvežti iš "pigių vaistų" šalies, pavyzdžiui, Graikijos, Ispanijos arba Lenkijos. Ir perpakuoti Lietuvoje taip, kad pacientai informacijos apie vaistus gautų ir lietuvių kalba.
Gamintojai savo vaistus ES šalyse parduoda skirtingomis kainomis. Todėl kai kurie iš vaistų tiekėjų verčiasi jų perpardavimu.
Jie perka vaistus pigiai ir išveža juos į tas šalis, kur tokie patys vaistai kainuoja brangiau. Bet ne taip brangiai, kaip preparatai, į jas patekę tiesiai iš farmacijos fabriko. Tai vadinama lygiagrečia prekyba.
Lygiagretaus importo vaistai - pigesni. Iš jų tiekėjų pigiau nupirkę nekompensuojamąjį preparatą, privalu taikyti teisės aktų numatytą antkainį: negalima jo specialiai padidinti.
Dalis lygiagretaus importo vaistų yra kompensuojami, - už juos pacientai primoka mažiau, nei už tuos pačius preparatus, į rinką patenkančius įprastiniu būdu. Deja, šių vaistų rinkoje ne visada būna.
Pavyzdžiui, kompensuojamojo preparato nuo aukšto kraujospūdžio 30 tablečių pakuotė kainuoja apie 15 litų, atgabenta ne iš fabriko, bet kitos ES valstybės - 10 litų. Nors kainų skirtumas – nedidelis, bet jis pacientams naudingas.
Lietuvoje Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) šiuo metu leidimus lygiagrečiam importui tėra išdavusi per 240 preparatų, - kai kurie iš tų vaistai yra vienodi, bet skiriasi jų dozuotės.
Prekiaujama tik ES
Lygiagreti prekyba vaistais įmanoma tik ES viduje. Yra vaistų, kurie iš Lietuvos taip pat yra išvežami: lygiagrečiai eksportuojami.
Rinkoje turėti pigesnių, lygiagretaus importo vaistų naudinga visoms ES valstybėms, ir pacientams. Pinigų sutaupo ir ligoninės, vaistais apsirūpinančios viešojo pirkimo konkursų keliu.
Lygiagretus importas atpigina ir tuos vaistus, kurių patento galiojimo laikas nėra pasibaigęs: kai pigesnių analogų dar nėra gaminama. Lietuvos rinkoje būta atvejų, kai, bandydamos išstumti "lygiagretų" preparatą, farmacijos bendrovės savo tiekiamų vaistų kainą sumažino 12-30 proc.
Atliko tyrimą
Konkurencijos taryba atliko lygiagretaus vaistų importo rinkos tyrimą. Įvertinusi situaciją Lietuvos vaistų rinkoje, ji nustatė svarbiausias priežastis, nulemiančias tai, kad lygiagretaus importo būdu į Lietuvą patenka labai mažai vaistų.
Konkurencijos tarybos nuomone, jiems koją pakiša prieš aštuonerius metus išleistas Vyriausybės nutarimas, kuris stabdo farmacinių įmonių, - vaistų tiekėjų tarpusavio konkurenciją.
Nes pagal šį reikalavimą kompensuojamieji vaistai, atgabenti „lygiagrečiai“, turi būti mažiausiai 4-10 proc. pigesni, nei tie, kurie į rinką patenka tiesiai iš gamintojų (jų kainas nustato rinkodaros teisių turėtojai). Tokį reikalavimą įvykdyti lygiagretaus importo tiekėjai gali ypač retai.
Dėl to šie vaistai lygiagrečiai neimportuojami, o vartotojai neturi galimybės rinktis pigesnių vaistų.
Be to, Konkurencijos taryba, įvertinusi kompensuojamiesiems vaistams taikomą teisinį reglamentavimą, nustatė, kad lygiagrečiai importuotiems vaistams ir sunkiau patekti į kainyną, nei tiems, kurie platinami įprastiniu būdu, - kuriuos didmenininkai perka tiesiai iš gamintojų.
Anot Konkurencijos tarybos, panaikinus Vyriausybės nutarimą, - tą aprašo dalį, kurioje nurodytos kainų žirklės, padidėtų vaistais prekiaujančių įmonių konkurencija, dėl ko naudą pajustų vartotojai bei ilgainiui sumažėtų Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidos kompensuojamiesiems vaistams.
x x x
Konkurencijos tarybos duomenimis, didmeninių vaistų tiekimo įmonių „lygiagrečiai“ atgabenti vaistai Lietuvoje tesudaro 0,61 proc. vaistų rinkos.
Tuo tarpu lygiagretaus importo vaistų dalis Danijoje sudaro apie 20 proc., Vokietijoje – apie 10 proc., Jungtinėje Karalystėje – apie 14 proc., Latvijoje – apie 4 proc.
Manoma, kad panaikinus tam tikras teisės aktų nuostatas, lygiagrečiai importuojamų kompensuojamųjų vaistų apyvarta padidėtų, ir sudarytų apie 13 – 23 proc. visos kompensuojamųjų vaistų apyvartos.
