Dėl finansų krizės kaltinamiems bankams Europos Sąjungoje maunamas apynasris, rašo „Lietuvos rytas“.
Jiems teks daugiau susimokėti už jų pačių priežiūrą ir padidinti įnašus į indėlių draudimo fondus.
Daugiau ir greičiau
Kai buvo nacionalizuotas bankas „Snoras”, Indėlių draudimo fonde buvo 1,6 milijardo litų. To neužteko išmokėti garantuojamas sumas indėlininkams. Tad valstybei teko paskolinti dar 2,5 milijardo litų.
Indėlių garantijų sistemų direktyva, dėl kurios pirmininkaujanti Lietuva susitarė su Europos Parlamentu, turės užtikrinti, kad tai nepasikartotų.
Direktyvoje teigiama, kad indėlių draudimo fonduose būtų pakankamai lėšų. Valstybinis indėlių draudimo fondas šių metų rugpjūtį dar buvo skolingas tris milijardus litų.
Finansų ministras Rimantas Šadžius pavasarį nerimavo, kad fondas yra visiškai ištuštėjęs, todėl Vyriausybei teko paskolinti lėšų.
Draudžiamoji dalis – 345 tūkstančiai litų – iki šiol turėdavo būti grąžinama indėlininkams per 20 darbo dienų.
Pagal naują tvarką šis terminas bus sumažintas iki septynių darbo dienų.
Daugiau atsakomybės
„ES elgiasi teisingai – bankai turi prisiimti daugiau atsakomybės, daugiau garantuoti savo lėšomis”, – sakė Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas Rūtenis Paukštė.
Mat krizė mažiausiai paveikė tas šalis, kuriose bankų įnašai į indėlių draudimo fondus yra didesni, – Šveicariją ar Izraelį.
Todėl ES esą irgi eina tokiu pat keliu.
Finansų ministras R.Šadžius įsitikinęs, jog labai svarbu, kad žmonės atgautų savo pinigus kuo greičiau, kai bankas tampa nemokus.
Tiesa, R.Paukštė abejojo, ar per septynias dienas šalies gyventojai tikrai atgautų visą draudžiamą sumą.
Teks susimesti daugiau
Dar viena naujovė – papildomi įnašai į indėlių draudimo fondus. Bankams reikės sumokėti 0,8 proc. nuo draudžiamų indėlių sumos.
Lietuvoje šiuo metu yra per 40 milijardų litų apdraustų indėlių, o bankai Indėlių draudimo fondui moka tik 0,45 proc. nuo turimų indėlių sumos.
Palūkanos už indėlius jau ir taip priartėjo prie nulio, tad įvedus naujus mokesčius galbūt bankai pinigus priimtų tik tuo atveju, jeigu indėlininkai jiems mokės?
Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas „Lietuvos rytui” teigė, kad bankai pirmiausia įvertins visus pokyčius.
„Sunku pasakyti, kaip paveiks finansų sektorių ši direktyva.
Tačiau ji tikrai turės įtakos”, – „Lietuvos rytui” sakė S.Kropas.
Nors didinti įmokas indėlių draudimo fondams teks ne iškart, bankai greičiausiai ieškos galimybių, kaip šį praradimą kompensuoti.
S.Kropas neatmetė galimybės, kad priėmus visas naujoves kai kurie komerciniai bankai gali būti iškelti, o Lietuvoje gali likti tik filialai.
Bankų sąjunga – netoli
Didiesiems komerciniams bankams teks susimesti ir į bankų pertvarkos fondą. Mat Briuselis siekia, kad bankų pertvarka turi būti daroma pačių bankų, o ne mokesčių mokėtojų pinigais.
Euro zonos finansų ministrai preliminariai susitarė dėl kritinio bankų pertvarkymo finansavimo, jei kuriama bankų gelbėjimo sistema pritrūktų pinigų. Tokia sutartis laikoma svarbiu proveržiu kuriant bankų sąjungą.
Vyriausybės, kurios turės pertvarkyti žlungančius bankus, galės gauti lėšų ne tik iš bankų sunešto fondo, bet ir iš kitų finansinių instrumentų, pavyzdžiui, Europos finansinio stabilumo fondo.
Skaičiuojama, kad pastarosios finansų krizės metu bankų gelbėjimo operacijos Europos mokesčių mokėtojams kainavo 1,6 trilijono eurų.
