Iki šiol Lietuvoje buvo žinomos ir veikė tiktai Kauno ir Klaipėdos LEZ. Tačiau šįmet tokių pramonei skirtų zonų steigimas įsibėgėjo.
Pavyzdžiui, šią savaitę Ūkio ministerija pasirašė sutartį su Kėdainių LEZ valdytojais.
Kursis šalia krematoriumo
Krematoriumas – šiuo metu bene geriausiai žinoma Kėdainių LEZ teritorijoje veikianti įstaiga.
Bet zonos operatore tapusi sostinės bendrovė „Kėdainių laisvoji ekonominė zona“, kurią įkūrė „Eika“ ir „Progresyvios investicijos“, tikisi, kad netrukus turėtų atsirasti ir kitokių naujakurių.
Kėdainių pramonės parke, kuriame 2012-ųjų pradžioje įkurta LEZ, be krematoriumo, planuoja įsikurti dar dvi įmonės. Išnuomotų sklypų bendras plotas yra 21,16 hektaro.
Tiesa, bendras Kėdainių LEZ plotas yra 130,55 hektaro, investuotojams siūlomi devyni žemės sklypai.
„Kėdainiai įsikūrę pačiame Lietuvos centre, visiškai parengta infrastruktūra, jaučiamas didelis vietos savivaldybės palaikymas“, – sprendimą dirbti šiame mieste aiškino konkursą laimėjusios bendrovės „Kėdainių laisvoji ekonominė zona“ direktorius Giedrius Valuckas.
Žada bendradarbiauti
Pašnekovo nuomone, Kėdainių LEZ turėtų tikti metalo, plastiko, medžio dirbinių gamybos įmonėms.
G.Valuckas nesutiko, kad gali kilti rūpesčių dėl darbo jėgos stygiaus. Dalis kvalifikuotų specialistų dabar važiuoja dirbti į Kauną, todėl atsiradus galimybei turbūt pasirinktų darbą netoli namų.
Be to, netoli Kėdainių yra daugiau miestų, kurių gyventojai galėtų įsidarbinti naujose įmonėse.
Kaip Kėdainių LEZ dėl investuotojų konkuruos su netoliese įsikūrusiomis Kauno ir Panevėžio LEZ?
„Mes norėtume ne konkuruoti, o kooperuotis su kitais valdytojais.
Investuotojas tikrai ištirs visas galimybes šalyje ir pasirinks tinkamiausią, jo poreikius labiausiai atitinkantį pasiūlymą.
Kalbamės su verslininkais tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio šalių, tačiau sunku spėlioti, kada jie priims galutinį sprendimą“, – pasakojo G.Valuckas.
Reikia daug investuoti
Prieš septynerius metus įkurtoje Marijampolės LEZ iki šiol tvyrojo mirtina ramybė.
Miesto savivaldybė investavo 4 mln. litų – supirko šioje teritorijoje esančius privačius žemės sklypus.
„Kai nėra infrastruktūros, kokį investuotoją gali prisivilioti?“ – retoriškai klausė Marijampolės savivaldybės Planavimo ir investicijų skyriaus vedėjas Darius Cinaitis.
Bet ledai jau pajudėjo. Marijampolės LEZ valdytoja tapo įmonių grupei „Arvi“ priklausanti bendrovė „Marijampolės Arvi“, po laimėto konkurso įkūrusi Marijampolės LEZ valdymo bendrovę.
Jos tikslas – surasti investuotojų ir prikalbinti juos įsikurti Sūduvos sostinės pramoniniame parke.
D.Cinaitis teigė, kad Marijampolės LEZ daugiausia domisi Lietuvos verslininkai, tačiau kol nėra infrastruktūros, jie nesiima aktyvesnių veiksmų.
Savivaldybė Lietuvos verslo paramos agentūrai pateikė paraišką dėl infrastruktūros pirmojo statybų etapo finansavimo – prašoma per 11 mln. litų. Tačiau iš viso LEZ reikėtų apie 40 mln. litų.
Anot D.Cinaičio, jei paraiška bus patenkinta, kitais metais čia prasidės statybos. Marijampolės LEZ užima 77,73 hektaro teritoriją, padalytą į 23 įvairaus dydžio sklypus.
Masalas – gerokai mažesni mokesčiai
* Lietuvoje iš viso įsteigtos 7 LEZ: Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio ir Akmenės.
* LEZ įsikūrusios bendrovės nemoka nekilnojamojo turto mokesčio. Daugiau nei milijoną eurų investavusios įmonės pirmuosius 6 metus atleidžiamos nuo pelno mokesčio, o vėliau dar 10 metų jo moka tik 50 proc.
* Užsienio investuotojų, įsikūrusių LEZ, gaunami dividendai Lietuvoje neapmokestinami.
