Gyvulių augintojų troškimai atsitrenkia į Europos biurokratų sieną

Lietuvoje užaugintų jautukų mėsą noriai čirškina italai ar ispanai. Tuo tarpu mūsų šalies restoranams ar kavinėms tenka gerokai paplušėti, kol suranda kepsniams tinkamos jautienos. Pasiūla pas mus – dar menka, nors grynaveislius mėsinius galvijus auginantys ūkiai ir plečiasi. Tačiau dauguma veislinių buliukų ar telyčaičių auginami tam, kad didėtų bandos, o į skerdyklas dažniausiai parenka tik buliukų perteklius.

Lietuvoje veislinių galvijų bandos didėja, bet ne taip sparčiai, kaip norėtų ir valdžia, ir ūkininkai.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Lietuvoje veislinių galvijų bandos didėja, bet ne taip sparčiai, kaip norėtų ir valdžia, ir ūkininkai.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Audrė Srėbalienė

Dec 27, 2013, 12:19 PM, atnaujinta Feb 19, 2018, 4:40 PM

Per šiuos metus, nuo sausio iki gruodžio, veislinių galvijų mūsų šalies ūkiuose padidėjo nuo 16,2 tūkst. iki 20 tūkstančių. Maždaug prieš porą metų, 2012-ųjų sausį, jų buvo gerokai mažiau - apie 13,7 tūkstančio.

Galvijai - brangūs

Veisliniai galvijai – brangūs. Už mėsinių veislių telyčią ūkininkai veisėjams šiuo metu moka apie 4,2 tūkst. litų. Perkant užsienyje, už veislinius gyvulius tenka pakloti gerokai brangiau, kartais – net trigubai. Todėl ūkininkai vieni per kitus kalba, kad apie tikrą gyvulininkystės plėtrą, negavus valstybės paramos, teks tik svajoti.

„Per metus parduodame tris keturis veislinius bulius. Didžioji prekyba vyksta veislinėmis telyčiomis“, - sakė Kaišiadorių rajone esančios bendrovės „Agrolinija“ vadovas Ronaldas Bilskis.

Neseniai 10 veislinių telyčių bendrovė pardavė Raseinių rajone ūkį plečiančiam ūkininkui. Pamažu tvirtėja ir į Baltarusiją vedantis prekybos takelis. Baltarusiai iš ūkio šiemet jau nusipirko ir keletą angusų veislės telyčių.

Gyvulius tenka pirkti „aklai“

Pasak Kaišiadorių rajono ūkininkų sąjungos pirmininko Sauliaus Stirnos, ūkininkai sunkokai skinasi kelią link gyvulininkystės. Seniai nebeliko subsidijų - žemdirbiai negauna valstybės paramos veisliniams gyvuliams įsigyti, o be jos gyvulininkystės plėtra nėra sparti.

„Mėsinių veislių bandas būtina nuolat atnaujinti - ir bulius, ir karves. Kuo gyvuliai jaunesni, tuo jų palikuoniai - mėsingesni, o mėsos kokybė – geresnė.

Gaudami valstybės paramos, žemdirbiai įstengtų pasisamdyti ekspertų, kurie įvertintų veislei užsienyje perkamus gyvulius. Šiuo metu ūkininkai priversti pirkti tai, ką jiems pasiūlo. Juk kiekvienas ūkio šeimininkas neparduos pačios geriausios karvės ar buliaus, o parduos tai, ko jam nereikia, nors už milžinišką kainą“, - kalbėjo S.Stirna.

Galvijų augintojai turi skaudžios patirties ir Prancūzijoje, ir Danijoje. Žemdirbiai iš prancūzų ar danų veislininkystės ūkių, sumokėję kaip už gerą pirkinį, parsiveždavo gerokai prastesnių veislinių galvijų, nei tikėjosi.

Stuksena į EK sieną

Anot žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos, parama veisliniams gyvuliams įsigyti yra labai svarbi, ypač tuomet, kai galvijus ūkininkai perka užsienyje.

„Tą daryti būtina, nes reikia atnaujinti bandas. Dažniausiai mūsų ūkininkai veislinių bulių ar telyčių parsigabena iš Prancūzijos, Vokietijos. Gyvulių kainos užsienyje – milžiniškos, kartais siekia 3,5 tūkst. eurų (12 tūkst. litų) ar dar daugiau. Tačiau jau geri metai, kaip mums nepavyksta pasiekti tikslo - pakeisti Europos Komisijos (EK) nuostatos. Nes be jos pritarimo neįmanoma skirti kompensacijų už perkamus veislinius gyvulius“, - sakė ministras.

Ir pavieniui, ir kartu su kitomis ES valstybėmis Žemės ūkio ministerija bando įtikinti Europos Komisiją (EK), kad subsidijos – būtinos. Prašoma, kad EK suteiktų galimybę iš valstybės biudžeto padengti iki 50 proc. išlaidų, patiriamų veislinius gyvūnus perkant ES šalyse.

„Bet EK kaskart iš reglamento išbraukia tą nuostatą. Neseniai kreipiausi į visus Lietuvos europarlamentarus, kad ir jie patalkintų, - kad padėtų dėl subsidijų sutarti su EK. Kol kas ji laikosi nuostatos, kad tokių kompensacijų ES neturi būti.

Jei to nepavyks pasiekti, tuomet bandysime ūkininkams kitaip pagelbėti, pavyzdžiui, sudarysime galimybę jiems gauti lengvatinių paskolų“, - sakė V.Jukna.

Subsidijas teko pamiršti

Lietuvos ūkininkai mėsinius galvijus pradėjo auginti maždaug prieš dešimtį metų. Pirmųjų mėsinių galvijų veislei jie įsigijo Prancūzijoje - už 130 grynaveislių galvijų jie paklojo apie 1 mln. litų.

Tačiau juos pirkusiems ūkininkams buvo išmokėta kompensacija - po 3 tūkst. litų už kiekvieną galviją.

Veisliniai mėsiniai galvijai užsienyje – brangūs. Veršinga telyčia ten kainuoja apie 6–8 tūkst. litų, bulius – apie 10-12 tūkst. litų. Lietuvos veislynuose jų kainos yra maždaug perpus mažesnės.

Anksčiau pagal „Paramos veisliniams gyvūnams įsigyti teikimo taisykles“ buvo kompensuojama dalis galvijų pirkimo kainos, pavyzdžiui, už veislinę veršingą telyčią 500-650 litų, už grynaveislį mėsinį buliuką - 3000 litų, už pieninių veislių – 1600 litų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.