Šie metai – pirmieji, kai dėl profesionalios, tai yra komercinės, medžioklės plotų konkursuose ėmė varžytis ir miškininkystės bendrovės, ir pavieniai medžiotojai.
Aplinkos ministerija, dar metų pradžioje įvertinusi Generalinės miškų urėdijos valdomų komercinių medžioklės plotų naudingumą, kai kurių nutarė atsisakyti.
Juose dažniausiai medžioja pavieniai, medžiotojų būreliams nepriklausantys žmonės. Jų sumokami pinigai už leidimą nušauti šerną, stirną ar kitą žvėrį urėdijoms didelio pelno nesukrauna.
Anot aplinkos viceministro Lino Jonausko, Lietuvoje yra per 20 komercinės medžioklės plotų. Maždaug trečdalį šiemet buvo nutarta išnuomoti aukciono būdu.
Įmokos – milžiniškos
Iš aštuonių medžioklės plotų keturi jau turi šeimininkus. Leidimai jais naudotis išduoti dešimčiai metų.
Pavyzdžiui, į Alytaus rajono Veisiejų miškų urėdijoje esantį Bestraigiškės medžioklės plotą, užimantį vos 1086 hektarus, pretendavo daugiausia – net 41 aukciono dalyvis. Laimėtoja – miškininkystės bendrovė „Ama Forester”, pasiūliusi kone 160 tūkst. litų, iš konkurso pasitraukė.
„Norėjome pabandyti. Galbūt ta patirtis pravers ateityje. Turėti savo medžioklės plotus užsienyje miškininkams įprasta”, – sakė šios bendrovės vadovas Audrius Dulskas.
Baigiantis spaliui Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas leidimą valdyti Bestraigiškės medžioklės plotą išdavė „fiziniam asmeniui” kauniečiui Alvydui Šepučiui, už jį pasiūliusiam apie 70 tūkst. litų savanorišką įmoką. Kone iš karto jis įregistravo medžiotojų būrelį „Trys vilkai”.
Sujudimo netrūko ir pavasarį, kai buvo paskelbtas Kėdainių miškų urėdijoje esančio Ąžuoloto medžioklės ploto aukcionas. Kėdainiai – regionas, kuriame didžiausias žvėrių tankis.
Iš trijų dešimčių aukciono dalyvių didžiausią įmoką – net 203 tūkst. litų pasiūlė veiklos net nevykdanti Keturvalakių žemės ūkio bendrovė. Tai kone 50 kartų daugiau, nei už miško hektarą moka būreliai.
Skandalo audra iš aukciono laivo išstūmė ir ją, ir bendrovę „Autoarena”, mojavusią maždaug 100 tūkst. litų metine įmoka. Tad teisę šeimininkauti 1700 ha Ąžuolote gavo miškininkystės bendrovė „Dzūkijos miškas”. Ji už tai įsipareigojo kasmet sumokėti po 76 tūkst. litų.
Vilios užsieniečius
„Įmoka už medžioklės valdas – nemenka. Bet visas mūsų įmonės verslas, pradedant medienos ruošimu, medžiokle, baigiant grybais ir uogomis, yra susijęs su mišku. Kasmet užsidirbame nemažai pelno”, – patikino miškininkystės bendrovės „Dzūkijos miškas” generalinis direktorius Sergejus Lavrenovas.
Jo teigimu, kol kas Ąžuolote niekas nemedžioja. Žvėrys šeriami viliantis, kad jų bandos pagausės. Jei tai pavyks, ateityje į medžioklę bus bandoma prisivilioti užsieniečių ir taip užsidirbti papildomų pajamų.
Kita vertus, kai teigia S.Lavrenovas, medžioklės plotas – tai ir miškininkystės įmonės įvaizdžio dalis.
Medžioklė, kai į ją sukviečiami verslo partneriai iš užsienio, neišvengiamai daro teigiamą įtaką verslo plėtrai.
„Medžioklė juk suartina. Tai vieta, kur galima ir daugybę problemų išspręsti, ir būsimus sandorius aptarti”, – užsiminė S.Lavrenovas.
Bendrovė jau audžia planus, kaip ateityje įrengti aptvarus ir juose užauginti žvėrių ne tik trofėjinei medžioklei, bet ir tam, kad jų būtų galima parduoti žvėrieną naudojančioms mėsos perdirbimo įmonėms.
Konkursai dar nesibaigė
Iš aštuonių šįmet vykusių aukcionų naujų šeimininkų Dzūkijoje dar neturi Dzirmiškės ir Šilo komercinės medžioklės plotai. Konkursai dar nesibaigę ir dėl Lenkelių bei Žagarės medžioklės plotų.
Pigiausiai – už 18 765 litų metinę įmoką – aukcione Virbalio medžioklės plotą išsinuomojo privatus asmuo. Dar vienam žmogui už 53,2 tūkst. litų metinę įmoką atiteko 1725 ha dydžio Gudžiūnų medžioklės valdos Kėdainių rajone.
Be pasiūlytos kasmetės savanoriškos įmokos, medžioklės plotų naudotojai kasmet turės sumokėti ir mokesčius už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą.
Aplinkos viceministro L.Jonausko teigimu, komercinių medžioklės plotų aukcionų sąlygos šiuo metu gerokai patobulintos. Pavyzdžiui, numatytas 20 tūkst. litų užstatas.
Jei aukciono laimėtojas sumanys pasitraukti, užstatas jam nebus sugrąžintas.
Medžiotojų mokesčiai – kuklesni
Lietuvoje medžiokliniai ginklai išduoti maždaug 31 tūkst. asmenų. Iš jų įvairioms medžiotojų draugijoms priklauso apie 27 tūkst. žmonių.
Vidutinis medžioklės ploto dydis Lietuvoje yra 8650 ha. Didžiausi plotai – per 9000 ha – suformuoti Kauno, Tauragės ir Telšių apskrityse.
Vidutiniškai medžiotojų būrelio metinis pajamų fondas 13 tūkst. 350 litų, vienas narys sumoka apie 325 litus. Iš jų mokesčiams už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą sumokama kone pusė būrelio metinio biudžeto.
Gyvūnams šerti ir kitoms reikmėms tenka skirti maždaug 42 proc. būrelio biudžeto.
Rezga aferą?
Eugenijus Tijušas, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei:
„Miškų urėdijoms priklausančių profesionaliosios (komercinės) medžioklės plotų yra labai nedaug. Lietuvoje juk veikia kone 1000 medžiotojų kolektyvų, mokančių valstybei nemenkus mokesčius.
Žinoma, urėdijos tuose komerciniuose plotuose gerai tvarkėsi, gyvūnų ten yra gana gausiai. Tai teikia tam tikro patrauklumo. Tačiau pačios urėdijos iš tų profesionaliosios medžioklės plotų didelių pajamų neturi. Jų svarbiausia veikla susijusi su pačiais miškais.
Vis dėlto tos į padanges aukcionuose iškeltos nuomos kainos verčia stebėtis. Arba ten rezgamos aferos, arba absoliučiai nesuvokiama, kas yra medžioklės plotas ir kaip juo reikia rūpintis.
Iš kepurės šaunama į tokias sumas, kurios kelia įtarimą, kad žmonės, jas siūlantys, vargu ar sugeba skaičiuoti. Juk leidimas išduodamas 10 metų. O reikia, be mokesčių, mokamų kasmet, ir dar daugiau investuoti: šerti žvėris, jei jie pridarys žalos ūkininkams – ją atlyginti.
Pavyzdžiui, mano paties medžiotojų klubas „Elnias” valdo arti 12 tūkst. hektarų medžioklės ploto, kuriame yra apie 5000 ha miškų. Ir per metus valstybei už teisę naudotis medžiojamų gyvūnų ištekliais sumokame apie 11 tūkst. litų. Be jų, papildomai dar reikia išleisti pinigų pašarams bei jų aikštelėms įrengti – žvėrims nuo žemės ūkio pasėlių nuvilioti.”
