Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2013 metais buvo įregistruoti tik devyni bulgarai ir aštuoni rumunai.
Tuo tarpu visoje ES ne savo gimtosiose šalyse dar iki šių metų jau gyveno trys milijonai bulgarų ir rumunų, teigė už užimtumą ir socialinius reikalus atsakingas eurokomisaras Laszlo Andoras, kurį cituoja britų tinklapis „The Guardian“.
Ramindamas aistras jis pareiškė, jog „nėra tikėtina, kad jų labai padaugės pasibaigus paskutinių apribojimų galiojimui Bulgarijos bei Rumunijos darbuotojams“.
Didžiules diskusijas migracijos klausimai sukėlė Jungtinėje Karalystėje, kur nuo sausio 1 dienos buvo imtasi veiksmų siekiant užkirsti kelią naudotis šalies socialinės sistemos privalumais tiems, kas ketina tik gyventi iš pašalpų, nedirbant ir nemokant mokesčių.
Riboti prieigą prie Vokietijos socialinės sistemos kvietė ir kai kurie Angelos Merkel Krikščionių demokratų (CDU) partijos nariai. Tačiau jų koalicijos partneriai socialdemokratai ir opozicinės partijos pavadino tokius siūlymus populistiniais, rašė „Deutsche Welle“ tinklapis.
Vokietijos pramonės federacija palankiai atsiliepė apie darbo apribojimų panaikinimą, aiškindama, kad būtina užpildyti demografinius skirtumus, kai vis daugiau žmonių išeina į pensiją.
Nors klausimai dėl rumunų ir bulgarų migracijos Lietuvai dar mažai aktualūs, bendros migracijos tendencijos iš visų šalių yra stebimos.
Lietuvos darbo biržos analitikai pastebi, kad leidimų dirbti išdavimas priklauso nuo bendros ekonominės situacijos Lietuvoje. Augant ekonomikai leidimų dirbti daugėja.
Įmonės įdarbina užsieniečius, kai neranda reikalingos kvalifikacijos darbuotojų Lietuvoje. Nuo 2011 metų išduotų leidimų dirbti užsieniečiams skaičius Lietuvoje pradėjo didėti. Daugiausiai darbdaviai ieško tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų, metalinių laivų korpusų surinkėjų, suvirintojų bei restoranų virėjų, rodo Darbo biržos duomenys.
Siekiant patenkinti kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą atskiruose ekonominiuose sektoriuose arba esant gamybiniam būtinumui įmonėje, Lietuvos darbo birža 2013 metais išdavė 5036 leidimus dirbti užsieniečiams Lietuvos Respublikoje.
Pernai leidimai dirbti Lietuvoje buvo išduoti užsieniečiams iš 37 šalių. Didžioji leidimų dirbti dalis buvo išduota Ukrainos piliečiams, kurie sudaro 50 proc. visų leidimų dirbti Lietuvos Respublikoje, Baltarusijos piliečiams – 37 proc., Rusijos Federacijos piliečiams – 3 proc., Moldovos Respublikos, Kinijos bei Indijos piliečiams – po 2 proc.
2013 metais daugiausiai leidimų užsieniečiams buvo išduota dirbti paslaugų sektoriuje – 85 proc., pramonės sektoriuje – 14 proc. ir vos 1 proc. – statybos sektoriuje.
Kaip ir kasmet, pernai daugiausiai leidimų užsieniečiams išduota dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais – 76 proc., 7 proc. – metalinių laivų korpusų surinkėjais, 6 proc. – suvirintojais, 3 proc. – restorano virėjais. Taip pat 2013 metais buvo įdarbinta 10 baleto šokėjų iš Baltarusijos, Japonijos, JAV, Rusijos Federacijos ir Ukrainos, 5 gydytojai rezidentai iš Indijos, Izraelio, Nepalo.
Lietuvos darbo biržos specialistai atkreipia dėmesį, kad nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. darbdaviai, kurie nori įdarbinti daugiau kaip 5 tos pačios profesinės kvalifikacijos užsieniečius, privalo prieš 3 mėnesius iki prašymo pateikimo dienos pateikti teritorinei darbo biržai informaciją apie prognozuojamą užsieniečių įdarbinimo poreikį. Jeigu tokios informacijos nepateikė, jų prašymas nepriimamas nagrinėti.
