Gyvenu ir dirbu Anglijoje, o mano vaikai – Lietuvoje, todėl turiu teisę gauti už juos pašalpas.
Taip aiškina kai kurie Didžiojoje Britanijoje gyvenantys lietuviai, kurių paliktus vaikus augina seneliai.
Jie teisūs: organizacijos „Migration Watch“ duomenimis, britų pašalpas kas mėnesį gauna beveik du tūkstančiai vaikų. Tačiau Jungtinėje Karalystėje dėl to kyla vis didesnė nepasitenkinimo banga.
Kas mėnesį – po 500 litų
Atvykėliai iš ES šalių už namuose likusius vaikus gauna visai nemenką paramą iš britų iždo. Už vyriausią vaiką – po 20,30 svaro (85 litus) per savaitę, už jaunesnius – po 12,40 svaro (52 litus).
Tad per mėnesį du vaikus turintys ir Anglijoje dirbantys tėvai susižeria gerokai per 500 litų papildomų pajamų. Šie pinigai tradiciškai siunčiami seneliams ar kitiems giminaičiams.
2012 metais 1772 vaikai, gyvenantys Lietuvoje, gavo pašalpas. Tai reiškia, kad jų tėvai gyvena ir mokesčius moka Didžiojoje Britanijoje.
Manoma, kad panašus skaičius buvo ir pernai.
Lietuviai pagal šias pašalpas užima penktąją vietą tarp kitų ES šalių gyventojų.
Daugiausia jų susižeria lenkai – už maždaug 25 tūkstančius mažamečių.
Didžiosios Britanijos valdžia siekia tam padaryti galą: ji nebenori mokėti už vaikus, gyvenančius kitose šalyse. Nors kol kas tai daryti įpareigoja pačių britų priimta tvarka. Daugumoje kitų ES šalių, tarp jų – ir Lietuvoje, to neleidžiama.
Įdomiausia, kad tokia pašalpų skyrimo tvarka numatyta ir britų stojimo į ES sutartyje. Siekiant ją pakeisti, reikėtų visų ES narių sutikimo.
Apgauti – nesunku
Tiesa, pašalpą gali gauti tie tėvai, kurie įrodo, kad taip pat išlaiko savo vaikus.
„Per savaitę jie vaikui išlaikyti turi siųsti po 60 svarų. Kaip įrodymą reikia pateikti banko pavedimų dokumentus“, – „Lietuvos rytui“ sakė mokesčių klausimais Anglijos lietuvius konsultuojančios bendrovės „Eurofirma“ klientų aptarnavimo specialistė Indrė Jaruševičiūtė.
Ji tvirtino, kad Anglijos lietuviai dažnai kreipiasi dėl konsultacijų, kaip gauti šias pašalpas.
Kita vertus, šios šalies valdžią nesunku apmauti – niekas juk netrukdo nusiųstus pinigus vėl susigrąžinti.
„Eurofirmos“ atstovė pastebėjo, kad Didžiosios Britanijos tarnybos keičiasi duomenimis ir su Lietuvos institucijomis, prašo vis daugiau duomenų.
Tačiau neatrodo, kad prašančiųjų pašalpos būtų mažiau.
Lenkai stojasi piestu
Didžiosios Britanijos valdžia ir spauda trimituoja: klesti pašalpų turizmas, kai ne tik vaikai, bet ir jų tėvai gyvena savoje šalyje, o į Londoną atskrenda tiktai atsiimti pašalpos.
Šios išmokos už kitose šalyse gyvenančius vaikus Didžiosios Britanijos mokesčių mokėtojams per savaitę atsieina apie milijoną svarų (4 mln. litų).
„Nemanau, kad tai yra teisinga, todėl noriu pakeisti padėtį. Nemanau, kad mes turime mokėti už vaikų, kurie gyvena Lenkijoje, išlaikymą“, – pareiškė Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas.
Iš esmės jis nepasakė nieko nauja, tik pakartojo, kad britai jau seniai smerkia šią tvarką.
Tačiau D.Cameronas paminėjo lenkus, kurie pirmauja pagal imigrantų skaičių.
Užuominos pro ausis nepraleido Lenkijos vyriausybė.
„Jeigu britai gauna mūsų mokesčių mokėtojus, ar neturėtų jie mokėti ir pašalpų? Kodėl lenkų mokesčių mokėtojai turi subsiduoti britų mokesčių mokėtojų vaikus?“ – savo „Twitter“ paskyroje klausė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.
Nuo 2002-ųjų 1,2 mln. lenkų Didžiojoje Britanijoje yra gavę socialinio draudimo numerius.
Tai reiškia, kad jie gali pretenduoti į tokias pat pašalpas kaip ir britai.
Paramos prašo būriai išlaikytinių
Vaikų, kurie negyvena Didžiojoje Britanijoje, bet gauna pašalpas, skaičius
Lenkija 25 659
Airija 2609
Prancūzija 2003
Slovakija 1881
Lietuva 1772
Ispanija 1275
Latvija 1117
Vokietija 641
Olandija 379
Portugalija 364
Šaltinis: organizacija „Migration Watch“
