Padidėjusi pieno supirkimo kaina pernai nepakeitė kai kurių ūkininkų apsisprendimo – jie išsižadėjo pienininkystės, rašo „Lietuvos rytas“.
Praėjusiais metais karves pardavė 220 ūkininkų, pieno ūkių skaičius per metus sumažėjo iki 3980. Tvartuose liko 263,7 tūkst. karvių – 7 tūkstančiais mažiau nei užpernai.
Žemės ūkio bendrovėse jų šiek tiek pagausėjo, tačiau iš 117 į 2013-uosius įžengusių įmonių šešios nutraukė veiklą. Tad, palyginti su 2012-aisiais, pernai karvių Lietuvoje sumažėjo nuo 317,4 tūkst. iki 311 tūkst.
Nutarė viską išparduoti
Žarėnuose (Šiaulių r.) ūkininkaujantis Henrikas Kalinauskas – vienas iš tų, kurie atsižegnojo nuo pienininkystės. Jis pardavė 35 karves ir 300 hektarų plotuose ėmė auginti javus.
„Dešimt metų gyvenome laukdami geresnių laikų, bet jie taip ir neatėjo. Karves laikantys ūkininkai yra lyg kokie baudžiauninkai – kas kiek nori, tiek jiems moka už pieną.
Grūdų kainos taip pat kasmet keičiasi, tai vyksta visame pasaulyje. Tačiau pienininkus, ypač smulkiuosius, tie keli supirkėjai Lietuvoje tiesiog mulkina“, – nuoskaudą liejo Šiaulių rajono ūkininkas.
Ūkį jis su šeima kūrė tuo metu, kai Lietuva rengėsi stoti į ES. Už pieną tuo metu buvo mokama neblogai, atsiskaitoma kas dvi savaites.
„Grūdai anuomet buvo nieko verti. Blaškėmės, puldinėjome ir prie grūdininkystės, bet taip ir nepavykdavo uždirbti“, – pasakojo H.Kalinauskas.
Bendrovės – ne išimtis
Tos pačios priežastys pernai privertė ir žemės ūkio bendroves perkelti plūgą į kitą verslo vagą.
„Pieno supirkimo kainos pastaruoju metu neblogos, bet jos nuolat kinta. Nėra jokio pastovumo. Žemės ūkio bendrovės, negalėdamos planuoti savo pajamų, pasuko lengvesniu keliu.
Juk auginti javus daug paprasčiau nei galvijus: nupjovei, pasėjai ir pamiršai iki pavasario“, – sakė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius Jonas Sviderskis.
Savikaina – per didelė
Pieno ūkiams nėra paprasta įvykdyti ir visus veterinarijos, gyvūnų gerovės reikalavimus.
„Tose žemės ūkio įmonėse, kurios investavo į gamybą, savikaina yra didelė – siekia 0,8–0,9 lito už litrą pieno. Užpernai buvo mokama mažiau.
Bendrovės išlaukė penkerius metus ir įvykdė įsipareigojimą, prisiimtą gaunant ES paramą nekeisti veiklos. Todėl dabar ėmė viena po kitos trauktis iš pieno verslo“, – sakė J.Sviderskis.
Pieno kasmet išgeriama vis daugiau
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, Lietuvos pieno perdirbimo įmonės per dešimt šių metų mėnesių į pakuotes išpilstė 81,53 tūkst. tonų geriamojo pieno – 6 proc. daugiau nei tuo pat metu 2012-aisiais.
2013 m. sausį–spalį Lietuvoje jo parduota 75 tūkst. tonų daugiau nei prieš metus.
Į kitas ES šalis Lietuvos pieno perdirbimo įmonės lyginamuoju laikotarpiu jo išvežė net 53 proc. daugiau – iš viso 5,3 tūkst. tonų.
Pernai vidutinė geriamojo pieno gamintojo kaina Lietuvoje (be parduotuvės antkainio) siekė 2 litus už kilogramą – 1,8 proc. daugiau nei užpernai.
2013-ųjų sausį–spalį vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje siekė 1,28 lito už kilogramą ir buvo penktadaliu didesnė nei tuo pat laiku užpernai.
Viena įmonė jau atnaujino eksportą
Praėjusiais metais Lietuvos pieno perdirbėjams irgi buvo ne lengviau nei ūkininkams. Mat nuo spalio Rusija uždraudė lietuviškų gaminių eksportą.
Tačiau viena didžiausių Lietuvos pieno perdirbimo įmonių „Pieno žvaigždės“ neseniai sulaukė gerų žinių: jai draudimas buvo panaikintas, todėl į Rusiją vėl gabenami produktai.
„Mes atnaujinsime visų produktų eksportą, laipsniškai įvykdę Rusijos reikalavimus“, – agentūrai BNS sakė „Pieno žvaigždžių“ atstovė Virginija Žygienė.
Jos teigimu, įmonė ateityje tikisi pasiekti buvusią eksporto į Rusiją apimtį, tačiau sunku pasakyti, kada tiksliai tai įvyks.
„Pieno žvaigždės“ Rusijos rinkoje parduoda daugiausia fermentinius sūrius, varškę, grietinę, košes.
