Apie tai, ar įsivėlusi į diskusijas dėl euro Lietuva juokina pasaulį, „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ su žurnaliste Daiva Žeimyte kalbėjo buvusi finansų ministrė, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė.
- Ponia Šimonyte, ar koalicija turi principinį sutarimą dėl euro įvedimo?
- Vyriausybė ir koalicija dirba pagal tai, ką sutaria programiniuose dokumentuose. Man visada atrodė, kad tas sutarimas yra nuo tada, kai buvo patvirtinta Vyriausybės programa. Gerai, jei sutarimas vėl atnaujintas, vadinasi bus mažiau neaiškumų partneriams už Lietuvos ribų. Belieka tikėti, kad tas sutarimas yra.
- Liko metai laiko, jeigu kalbėsime apie 2015-us kaip apie euro įsivedimo metus. Ar Vyriausybė turi aiškiai pasakyti, kad būtent 2015-ais įsivesime eurą? Turbūt verslui to reikia.
- Tos diskusijos tęsiasi jau kurį laiką, nes euro įvedimo planas yra patvirtintas Vyriausybės. Priemonės, kurios yra vykdomos, yra diskutuojamos su verslu, todėl verslui tai nėra naujiena. Sakyčiau, kad nėra jokių didelių siurprizų.
Reikia padaryti daug techninio darbo, norint prisijungti prie euro zonos, bet aš nemanau, kad tai yra neįveikiama. Verslas daug greičiau suranda tinkamus sprendimus iššūkiams negu valdžios institucijos.
- Kodėl taip sušvelnėjo koalicijos partnerių pozicija? Tokių griežtų pasisakymų, pavyzdžiui, iš Darbo partijos, kad apie eurą nuo 2015-ų metų negalima nė kalbėti, jau negirdime.
- Mane labiau stebino radikali pozicija, pareikšta praėjusią savaitę, dėl dalykų, kurie yra sutarti Vyriausybės programoje. Savo nuomonių pasikeitimus tegu patys politikai ir aiškina.
- Skaičių 1509 turbūt žino visa Lietuva, tai Darbo partijos siekis, kad būtent tokia būtų minimali alga nuo 2015-ų metų. Ar galima sieti minimumą ir eurą?
- Kažkokia prasme galima sieti, bet ne taip, kaip kai kurie politikai sieja. Minimali mėnesio alga bus peržiūrima ir toliau, nebus visada tokia, kokia yra šiandien.
Aš drįsčiau teigti, kad jos dydis priklausys ne nuo magiškų skaičių ar norų, o nuo to, kaip sekasi darbo rinkai. Čia euras yra niekuo dėtas, mes bet kokiu atveju turėsime prisilaikyti tos pačios logikos.
Mums svarbu, kaip sekasi darbo rinkai apskritai, kokios yra darbo užmokesčių proporcijos. Dabartinė Vyriausybė mėgsta pabrėžti, kad padidino minimalią algą iki 1000 litų ir tai yra didelis pasiekimas. Galbūt. Bet tiems žmonėms, kurių atlyginimas nedaug didesnis už minimalią algą ir jis nepadidėjo, tas nekvalifikuoto darbo apmokėjimo priartėjimas nėra džiugi žinia.
Mes turime matyti visą kontekstą, visus darbo užmokesčius. Tai būtų pakankamai rimti biudžetiniai, ekonominiai klausimai.
- Finansų ministras, užsimindamas, kad minimali alga bus šiek tiek didinama, turbūt neturėjo omeny 50 proc., kaip sako Seimo pirmininkė. Ar yra tikimybė, kad šiemet ji bent kiek padidės?
- Nesu tikra, kad šių metų biudžete butų galima surasti sutaupymų, kurie galėtų būti panaudoti minimalios algos didinimui. Aš drįsčiau spėti, kad sprendimas bus 2015-ais metais. Už variantą 1509 tikrai nestatyčiau. Įsivaizduoju, kad galime kalbėti apie 5 proc. vienais metais, 5 proc. kitais, galbūt galėtų būti 100 litų ribose.
- Darbo partija, kalbėdama apie mistinį skaičių 1509, mini Latvijoje ir Estijoje egzistuojančias minimalias algas. Latvijoje -1100 litų , Estijoje – 1200 litų, o Lietuvoje – 1000 litų, be to, Latvija ir Estija įsivedė eurą. Tai pateikiama kaip argumentai.
- Darbo užmokestis padidėjo beveik 20 proc. per pusmetį, tai buvo pakankamai ženklus minimalios algos šuolis. Jeigu Latvijos minimalus atlyginimas yra 1100 litų, o Estijos – 1200 litų, tai kodėl Lietuvos turi būti 1509 litai? Čia logikos aš matau mažai. Minimalus darbo užmokestis tikrai didės pagal darbo rinkos tendencijas, o ne politikų įgeidžius.
- Ką galvojate apie Seimo pirmininkės pasakymą, kad jeigu Lietuva įsives eurą, žmonės mirs badu? Ar ta nuomonė padarė kokios nors žalos?
- Didžiausią įtaką tokie pasisakymai daro žmonėms, kurie neturi savo nuomonės. Reikia stengtis žmonėms pateikti objektyvią informaciją.
Žinant Seimo pirmininkės pozicijas, labiausiai tokie dalykai trikdo Lietuvos partnerius Europos Sąjungos institucijose ir pačioje euro zonoje, nes jie gyvena tuo faktu, kad Lietuva sieks įsivesti eurą artimiausiu metu. Kai vienas iš pirmų asmenų valstybėje pareiškia kažką panašaus, tas pasiryžimas jiems nebėra toks aiškus.
- Ką Jūs manote apie siūlymą dėl euro įvedimo atsiklausti gyventojų?
- Aš manau, kad dėl euro įvedimo žmonių iš esmės jau yra atsiklausta. Lietuva turi išlygą stojimo į Europos Sąjungą sutartyje, leidžiančią nenaudoti euro. Ta išlyga turi būti panaikinta esant tam tikroms aplinkybėms, kurios turėtų susiklostyti šį pavasarį.
Jeigu Lietuva vykdo tarptautinius įsipareigojimus, ji turėtų prisijungti prie euro zonos 2015-ais metais. Referendumas yra labiau politinis dalykas, kuris būtų žmonių, visiškai neįsigilinusių į situaciją, sprendimas. Čia matau daug galimybių spekuliuoti, bet teisiškai vertinant situacija yra aiški ir tas sprendimas jau yra priimtas.
Mes juk negalime pasakyti, kad jeigu ratifikavome ES stojimo sutartį, tai dabar pradėsime iš jos išsirinkti, kas mums nepatinka. Jeigu sprendimą priėmėme, tai jį ir gerbkime. - Ar tas faktas, kad mes priėmėme sprendimą ir prisijungėme, mus įpareigoja? Jeigu pavasarį kliūčių nebelieka, ar mes tikrai turime įsivesti eurą nuo 2015-ų metų?
- Visiškai tiksliai turėtų pasakyti teisininkai. Bet mano vertinimu situacija būtent tokia ir yra. Jeigu Europos Komisija, Europos centrinis bankas pasiūlo panaikinti Lietuvos išlygą, ji ir turėtų būti panaikinta. Mes, žinoma, galime dirbtiniu būdu nevykdyti kriterijų, bet tuomet paspartinsime infliaciją, pasididinsime palūkanų normas, biudžeto deficitą ir skolinimąsi. Tai nebūtų veikimas žmonių labui.
- Kaip elgtųsi verslas, perskaičiuodamas kainas? Šalyse, kurios įsivedė eurą, kainos kilo. Kaip apsisaugoti nuo to, ar tiesiog reikia konstatuoti, kad taip ir bus?
- Žinoma, negali garantuoti už visus. Didelio intereso verslui piktnaudžiauti valiutos pakeitimu nėra. Statistika tą patvirtina. 0.2 proc. ar 0.3 proc. infliacijos priedas dėl euro įvedimo yra vienkartinis infliacijos paspartėjimas, kuris įvyktų, jei susvyruotų pasaulinė naftos kaina. To žmonės didžiąja dalimi net nepajustų. Bendras poveikis kainų lygiui būna gana nedidelis. Tam ir yra kainų skelbimas dviem valiutomis, stebėsena, o vartotojų teisių apsaugos tarnyba turės įgaliojimus taikyti poveikio priemones.
- Kokios tos priemonės?
- Pirmiausia yra viešumas. Yra viešinamos tos verslo įmonės, kurios nesąžiningai naudojasi valiutos keitimu. Nėra jokios priežasties prekėms brangti dėl valiutos keitimo, nebent verslininkai atidėlioja kainų perskaičiavimą ir bando tai sutapatinti su euru. Čia yra objektyvi priežastis, o visais kitais atvejais tai yra paprastas techninis matematinis veiksmas perskaičiuoti kainas kita valiuta.
Apvalinimo taisyklės bus įrašytos euro įvedimo įstatyme. Mes nesam pirmi, kurie tai daro, yra patirtis kitose šalyse. Pasitaikys blogųjų pavyzdžių ir Lietuvoj, bet statistika nepatvirtina, kad tai būtų masinis reiškinys.
- O kaip bus apvalinamos gyventojų pajamos, socialinės išmokos?
- Jeigu neklystu, darbo užmokesčiai, socialinės išmokos turėtų būti apvalinami į žmogaus naudą, o visi kiti dydžiai – pagal matematines taisykles.
- Apie 70 proc. Lietuvos žmonių paskolas turi eurais, tai jiems niekas neturėtų keistis. O kaip bus tiems, kurie paskolas turi litais?
- Visos taisyklės bus sureglamentuotos euro įvedimo įstatyme. Visa tai reikia vertinti kaip techninį veiksmą.
- Kaip elgsis bankai? Juk turės būti keičiamos paskolos sutarties sąlygos. Ar bankai nesugalvos imti papildomo mokesčio už sąlygų keitimą, nes dabar tai jau vyksta?
- Su visomis verslo grupėmis turim specifinių dalykų, viską dar turėsime aptarti su verslo bendruomene. Pagrindinis Vyriausybės ir Lietuvos banko tikslas yra tai, kad pats euro įvedimas netaptų pretekstu uždirbti tai, kas neturėtų būti uždirbta.
- Prisijungdama prie euro zonos Lietuva turės sumokėti 1 mlrd. litų į Europos stabilizavimo fondą. Ar tai ne per didelis įsipareigojimas?
- Mes kasmet į ES biudžetą įmokame daugiau nei 1 mlrd. litų narystės mokesčio. Iš ES dabar gauname pakankamai didelę finansinę paramą, kuri viršija šias įmokas. Europos stabilumo mechanizmas yra finansinė institucija, iš kurios prireikus galėtume gauti finansinę paramą. Mūsų atveju tas mokėjimas yra išdėstytas per 5 metus, į metus reiktų įmokėti maždaug 200 mln. litų, o tiek kainuoja išlaikyti Valstybinę mokesčių inspekciją. Tai nėra pati didžiausia finansinė našta.
- Jūs tikite, kad 2015-ais bus įvestas euras?
- Aš tikiu.
