Į Norvegiją būriai trolių keliauja iš Panevėžio

Populiariausi Norvegijos pasakų personažai – troliai – jau beveik dešimtmetį karaliauja nedidelės uždarosios akcinės bendrovės „Trolls“ cechuose Panevėžio pakraštyje. Iš natūralaus kaučiukmedžio pieno (latekso) čia gaminamos suvenyrinės figūrėlės – nuo vos sprindžio mažylių iki daugiau nei metro dydžio galiūnų su kuokomis rankose.

R.Turauskas norvegų pasiūlymo gaminti trolius sulaukė beveik prieš dešimtmetį.<br>R.Stundžienės nuotr.
R.Turauskas norvegų pasiūlymo gaminti trolius sulaukė beveik prieš dešimtmetį.<br>R.Stundžienės nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Rasa Stundžienė

Jan 15, 2014, 9:45 AM, atnaujinta Feb 17, 2018, 12:48 PM

Panevėžyje įsikūrusios UAB „Trolls“ direktorius Ramūnas Turauskas džiaugiasi, kad prieš 8 metus su juo susisiekė vienos bendrovės iš Norvegijos atstovai. Kartu su žmona keramikos įmonę valdančiam R.Turauskui norvegai pasiūlė gaminti suvenyrinius trolius. Tik ne iš molio, bet iš latekso – kaučiukmedžio pieno.

Ši norvegų šeimos įmonė populiariausius tautos mitologinius herojus iš latekso pradėjo gaminti prieš 50 metų. Ir iki šiol jie bene vieninteliai šią medžiagą troliams kurti ir naudojo – tik pastaruoju metu lyg ir atsirado bandančių juos kopijuoti. „O plastikiniais troliais Norvegiją aprūpina kinai“, – lrytas.lt sako R.Turauskas.

Lietuviai sukasi sparčiau

Panevėžiečius norvegų įmonės atstovai susirado, norėdami iškelti lateksinių trolių gamybą į užsienį, kur pigesnė darbo jėga. Iš pradžių svarstę, į Lietuvą ar Kiniją perkelti gamybą, galiausiai norvegai pasirinko mūsų šalį. Ir netrukus jau džiaugėsi.

„Jei Norvegijoje bendrovėje dirbo maždaug 20 žmonių, netrukus paaiškėjo, kad lietuviai sukasi gerokai sparčiau. Dabar mūsų įmonėje dirba 10 žmonių – tiek visiškai užtenka, kad per metus pagamintume apie 60 tūkst. trolių“, – gali didžiuotis R.Turauskas.

Bendrovės vadovo teigimu, jei būtų poreikis, panevėžiečiai galėtų pagaminti ir daugiau šių pabaisiukų, tačiau po krizės Norvegijoje sumažėjo turistų iš užsienio, kurie yra vieni iš pagrindinių trolių pirkėjų.

Tiesa, ir patys norvegai mielai perka lietuviškus trolius, kai kurie turi surinkę ištisas jų kolekcijas. Yra netgi virtualus tarptautinis trolių mėgėjų klubas, kurio nariai nuolat domisi, kokių naujų trolių panevėžiečiai sukuria ir skuba jų įsigyti.

Baisūs, bet simpatiški

Iš tėvynės į Panevėžį norvegai atvežė trolių gamybai reikalingą įrangą, žaliavas ir gipsines formas, kuriose liejami įvairių modelių trolių kūnai. Tačiau dar tais pačiais metais naujus trolių modelius kurti ir formas jiems lieti sėkmingai ėmė gaminti patys panevėžiečiai, pasitelkę vieną vietos dailininką.

Pasak R.Turausko, lietuviško dizaino žmogeliukais partneriai norvegai patenkinti: iš šiuo metu bendrovėje gaminamų apie 300 figūrėlių asortimento apie pusę sudaro panevėžiečių sugalvoti modeliai.

Norvegijos mitologijoje troliai – geraširdžiai maži žmogeliukai, saugantys šeimos židinį. Tiesa, kai kurie troliai būna ir pikti, netgi vagia žmones. „Bet mes gaminame tik geruosius trolius“, – juokiasi bendrovės „Trolls“ direktorius.

„Sunkiausia padaryti, kad šie nelabai gražūs, retadančiai nykštukai būtų ne pikti, o simpatiški“, – pagrindinę užduotį kuriant skulptūrėlių dizainą nusakė bendrovės vadovas.

Naudoja brangias žaliavas

„Pas mus gaminami brangiausi Norvegijoje troliai“, – sako R.Turauskas. Taip yra dėl to, kad brangus ir lateksas, kurį norvegai vertina kaip natūralią, ekologiškai švarią bei patvarią medžiagą, ir kitos suvenyrų gamyboje naudojamos žaliavos: stiklinės akys importuojamos iš Vokietijos, dirbtinis kailis – iš Prancūzijos, natūralus avikailis – iš Norvegijos, dažai – iš Amerikos.

Maža trolio skulptūrėlė perkant iš gamintojo Panevėžyje kainuoja apie 20 litų, o Norvegijoje už ją jau tektų sumokėti apie 70 litų. Didžiausių, 1,20 m ūgio trolių savikaina – apie 3 tūkst. litų, o nukeliavę į Norvegiją jie pardavinėjami po 9 tūkst. litų. Dažniausiai šiuos galiūnus norvegai perka papuošti įėjimui į namą ar suvenyrų parduotuvę.

Daug rankų darbo

Iš Indonezijos ir kitų šalių, kur auga kaučiukmedžiai, į Panevėžį atkeliauja toną sveriančios talpos su lateksu – kaučiukmedžio pienu. Tai skystis, iš tiesų panašios kaip pienas konsistencijos ir baltos spalvos. Jo per metus bendrovėje „Trolls“ sunaudojama apie 10 tonų.

Lateksas supilamas į iš gipso tiesiog bendrovėje gaminamas skulptūrėlių formas ir jose laikomas apie 5 val. Vėliau apie pusę paros būsimi troliai džiovinami apie 100 laipsnių karštyje. Išdžiūvę ir sutvirtėję nykštukai patenka į dažytojų rankas, kurios kiekvieną figūrėlę pagražina specialiais dažais. Po to surinkimo ceche dirbančios moterys troliams įstato stiklines akutes, priklijuoja plaukus.

Per dieną šioje Panevėžio bendrovėje pagaminama apie 500 trolių. Kas antrą savaitę trolių būriai sunkvežimiu išvežami į Norvegiją.

R.Turausko teigimu, bendrovėje darbuotojų kaita itin nedidelė, daugelis dirba nuo pat jos įkūrimo. Tiesa, atlyginimi toli gražu ne norvegiški. Kasdien (išskyrus savaitgalį) po 6-7 val. dirbantys trolių gamintojai į rankas gauna apie 1,5 tūkst. litų atlyginimą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.