Ispanijos statybų sektorius per finansinę krizę susitraukė daugiau nei 60 procentų. Bet šalies universitetai toliau kepė architektus ir inžinierius – šių specialybių absolventų nuo 2005 metų skaičius išaugo net 174 proc.
Kaip naujausiame tyrime skelbia garsi JAV konsultacijų bendrovė „McKinsey“, būtent tai – švietimo sistemos nesugebėjimas prisitaikyti prie greitai kintančių aktualijų – yra pagrindinė jaunimo nedarbo ES priežastis.
Kaip ir tai, kad darbo rinkos naujokams dažniausiai stinga kvalifikacijos – darbdaviai jų priimti negali dėl įgūdžių stokos.
„McKinsey“ apklausė 2,6 tūkst. bendrovių vadovus. Trečdalis jų teigė manantys, jog Europos jaunimui trūksta įgūdžių, o dėl to darbdaviams neapsimoka švaistyti nei pinigų, nei laiko.
Apklausus per 5,3 tūkst. jaunų europiečių ir 700 aukštųjų mokyklų atstovų paaiškėjo, kad apskritai skiriasi studentų ir darbdavių poreikiai. Esą jaunimą dažnai atgraso didelė studijų kaina ir visuomenės nusistatymas prieš profesines mokyklas, jiems taip pat sunku staiga studijas iškeisti į darbą.
Savo ruožtu darbdaviai nepatenkinti tuo, kaip studentai paruošiami darbo rinkai. Neva nepakankami jaunų žmonių įgūdžiai įmonėms pridaro tik nuostolių – kaip ir stažuotės.
„Bet būtent praktikos galimybių mažesnėmis sąnaudomis reikia Europai“, – įsitikinusi viena „McKinsey“ vadovių Mona Mourshed.
Mat kitaip atotrūkis tarp įgytų ir darbovietėse reikalaujamų įgūdžių tik didės. Europos Komisija dar 2012 metais nustatė, kad 2025-aisiais 45 proc. dirbančių žmonių ES dirbs aukštos kvalifikacijos darbus.
Ekspertų nuomone, visa darbo rinka pastaraisiais metais gana sparčiai juda aukštos kvalifikacijos profesijų link, tad veikti reikia nedelsiant. Nedarbo lygis vien euro zonoje šiuo metu siekia beveik 25 proc., o kai kuriose šalyse – Graikijoje ar Ispanijoje – jau yra viršijęs 50 proc.
Pastaraisiais mėnesiais ES ekonomika ėmė rodyti akivaizdžius atsigavimo ženklus, bet jaunimo nedarbas toliau temdo šviesą tunelio gale.
„Kelerius metus Europa neaugo, bet dabar atsigauna. Tad dabar labai svarbu, kad jaunimas mokytųsi dirbti darbus, kurių reikės po kelerių metų“, – konstatuojama „McKinsey“ tyrime.
Tiesa, ES jau ėmėsi tam tikrų veiksmų. Pernai Bendrijos lyderiai patvirtino „Jaunimo garantijų“ iniciatyvą.
Pagal programą, kuriai skiriama 8 mlrd. eurų, bus užtikrinama, kad Bendrijos jaunimas iki 25 metų turėtų galimybių gauti gerų darbo pasiūlymų, toliau mokytis, atlikti gamybinę praktiką ar stažuotę per 4 mėnesius po mokslų baigimo.
Iniciatyva paremta programomis Suomijoje, Austrijoje ir Vokietijoje – šalyse, kur jaunimo nedarbo lygis mažiausias. Vokietijoje jis tesiekia 7,5 proc.
Nebemato gyvenimo prasmės
Jungtinėje Karalystėje veikiančios labdaros organizacijos „Prince’s Trust“ tyrimas atskleidė, kad šalyje gyvena apie 750 tūkst. jaunų žmonių, kurie „jaučia, jog neturi dėl ko gyventi“.
Tyrimas taip pat parodė, kad beveik trečdalis ilgalaikių jaunų bedarbių yra galvoję apie savižudybę. 24 proc. buvo susižaloję, beveik pusė jų vartoja antidepresantus.
Manoma, kad tokia psichinė jaunimo būklė – savižudiškos mintys, panikos priepuoliai – tiesiogiai susijusi su nedarbu.
„Prince’s Trust“ tyrimus atlieka jau 5 metus. Šįmet situacija tik šiek tiek pagerėjo.
„Būtina kuo skubiau griebtis veiksmų, kad jauni bedarbiai neprarastų ateities vilčių“, – pabrėžė organizacijos atstovai.
