Koncerno „Achemos grupė" bendrovei KLASCO praėjusieji metai nebuvo rožėmis kloti - nuo vasaros pradėjo sekti į Klaipėdos jūrų uostą nukreiptų baltarusiškų trąšų srautas. Nepalankias tendencijas pasaulio rinkoje įplieskė Baltarusijos ir Rusijos kalio chemijos pramonės gigantų koncernų „Belkalij" ir „Uralkalij" konfliktas. Kol konkurentai aršiai aiškinosi savo santykius, kaišiojo vienas kitam į ratus pagalius, KLASCO nesulaukė 2 mln. tonų anksčiau planuotų trąšų.
„Negalima teigti, kad tuos krovinius praradome -- rusai ir baltarusiai tiesiog pristabdė kalio trąšų eksportą. Ši rinka yra labai permaininga ir nenuspėjama. Dabar viskas grįžta į senąsias vėžes.
Baltarusijos kalio ir azoto trąšų gamintojai patenkinti mūsų paslaugomis, jiems ekonomiškai naudingiausia savo produktus eksportuoti per Klaipėdos jūrų uostą", - kalbėjo KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža.
Baltarusiai numato per Lietuvą kasmet gabenti apie 6 mln. tonų kalio trašų. KLASCO dalis -- 3 mln. tonų. Maždaug tiek pat šių produktų krauna Klaipėdos uosto įsikūręs Biriųjų krovinių terminalas (BKT). Dalį jo akcijų jau įsigijo kompanija „Belkalij". Kas žino, gal ji nusitaikė ir į kitus Baltijos uostus, per kuriuos eksportuoja savo gaminius ?
Paklaustas, ar baltarusiai netrokšta tapti KLASCO bendrasavinkiais, A.Pauža pusiau juokais atkirto: „Visų pelningai dirbančių lietuviškų įmonių akcijos drumsčia protą investuotojams. Baltarusiai yra labai svarbūs Klaipėdos jūrų uosto ir mūsų verslo partneriai.
Kalio ir azoto trąšų eksportas iki vasaros atsigaus, pats blogiausias variantas, jeigu jis pasuktų į Latvijos uostus. Neteko girdėti kalbų, jog kokia nors Rytų valstybės kompanija nori stiprinti savo įtaką Klaipėdos uoste".
Šiemet KLASCO baigs bene didžiausią per visą savo gyvavimo istoriją projektą - biriųjų trąšų terminale pradės naudoti naują sandėlį su modernių technologijų linijomis. Dvejų metų investicijos į šį terminalą turėtų siekti apie 70 mln. litų. Prie krantinių galės iškart švartuotis du didžiakrūviai „Postpanamax" laivai.
Tai, pasak A.Paužos, liūdna žinia konkurentams ir signalas Baltarusijos trąšų gamintojams, jau pranešusiems apie savo ketinimus didinti eksportą per Klaipėdą.
Pernai per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą eksportuota daugiau 3,1 mln. tonų grūdų. KLASCO nuomojamoje teritorijoje buvo sukaupta beveik pusė geležinkelio vagonais ir autotransporto priemonėmis atgabentų grūdinių kultūrų. Lietuviškų grūdų eksportas pernai, palyginti su 2012 metais, šoktelėjo 15 proc. - iki 1,4 mln. tonų.
Pagilintoje KLASCO krantinėje pernai vasarą pradėjo švartuotis iki 13,4 metrų grimzlės "Postpanamax" laivai, plukdantys aglomeruotą geležies rūdą -- visiškai naują krovinį. Per artimiausius trejus metus, jei tik bus baigtos privažiuojamųjų uosto geležinkelių statybos, bendrovė tikisi atnaujinti krovos techniką ir pasiekti 15 mln. tonų metų apyvartą.
