Kvapnūs skilandžiai, kalnai sūrio, natūralios sultys, gyvas alus, šiaudiniai sodai, veltiniai ir verbos. Tuo vokiečius vilioja lietuviai gamintojai, amatininkai ir tautodailininkai penktadienį prasidėjusioje tarptautinėje parodoje „Žalioji savaitė 2014“. Pirmasis svečias Lietuvos ekspozicijos stende – Vokietijos žemės ūkio ministras Hansas Peteris Friedrichas. Jis lietuvius aplankė dar kai ekspozicijų centras nebuvo atvėręs durų lankytojams. Prieš pat Lietuvos stende apsilankant Vokietijos žemės ūkio ministrui, parodoje nuskambėjo ir protestuotojų prieš gyvūnų išnaudojimą skanduotės. Juos iš ekspozicijų salės išvedė apsaugininkai.
Vokietijos žemės ūkio ministrą sutiko Lietuvos žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna. Vokiečių kolegai jis įteikė kepalą lietuviškos ekologiškos duonos.
„Tai lietuviška, ekologiška duona, kuri yra populiari visame pasaulyje. Vokietijos ministras jau ragavo panašios duonos, tačiau tokios, kokią ją įteikėme šiandien, jis tikrai neragavo“, - lietuvišką kepinį gyrė ministras V.Jukna.
Veržiasi į Vokietijos rinką
Parodoje dalyvaujanti Lietuva savo ekspozicijoje pristato natūralius ir ekologiškus gaminius, kurių daugelio receptūros paveldėtos iš senolių. Ne vienai Lietuvai atstovaujančiai įmonei pasirodymas šioje Vokietijos parodoje nebus debiutinis.
„Žalioji savaitė“, be jokios abejonės, yra galimybė lietuvių gamintojams įeiti į Vokietijos rinką. Vokietija – didelė šalis, turinti 80 mln. gyventojų, kurių perkamoji galia didelė. Žinoma, tai sudėtinga rinka, nes yra pripildyta. Tačiau kai kurios lietuviškos įmonės jau yra atradusios kelius į Vokietiją“, - ragaudamas lietuviškų gaminių kalbėjo Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Deividas Matulionis.
Kaip jis sakė, jau galima pasidžiaugti, kad Vokietijoje gerai įsitvirtino „Žemaitijos pienas“ ir „Viči“. Be to, pelnyti šios didelės šalies vartotojų palankumą siekia ir „Vilkyškių pienas“.
Ar lietuvius pienininkus Vokietija taip traukia todėl, kad kita didelė rinka – Rusija – pastaruoju metu statė nemažai užkardų?
„Galbūt tai kažkiek susiję. Tačiau, be jokios dvejonės, jei užėmei dalį rinkos Vokietijoje, tai gali būti tikras, kad tai stabili rinka ir vokiečiai nenuvils. Jei patenki į šią rinką, tai didelė vertybė“, - gyrė Vokietiją ambasadorius.
10 proc. Lietuvos eksporto sudaro eksportas į Vokietiją.
Pasak ambasadoriaus, Lietuva galėtų į Vokietiją eksportuoti daugiau ir įvairesnių maisto produktų, taip pat plėsti eksportuojamo trikotažo asortimentą, daugiau vokiečiams siūlyti baldų.
„Žalioji savaitė“ yra vartotojų paroda, kurioje lankytojai gali susipažinti su įvairiausių šalių maisto produktais, kuriais didžiąja dalimi Vokietijos ar Europos parduotuvėse neprekiaujama. Tai, be abejo, skatina tokių egzotiškų produktų žinomumą, taip pat padeda sužadinti vartotojų smalsumą ir naujus poreikius“, - ambasadoriui pritarė žemės ūkio atašė Mindaugas Milinis.
Ministras V.Jukna parodos metu dalyvaus įvairiuose susikimuose su įvairių šalių ministrais, kitais atsakingais už žemės ūkio sektorių asmenimis, tarp jų – ir su Rusijos atstovais.
„Manau, tai tik laiko klausimas, kada bus pasirašyti galutiniai dokumentai dėl eksporto, tai nutiks artimiausioje ateityje“, - paklaustas, kada realiai įsigalios sausio pradžioje duotas Rusijos leidimas vėl eksportuoti į šią šalį lietuviškus produktus, sakė V.Jukna.
Pristato gyvą alų
Žemės ūkio ministras, apeidamas Lietuvos ekspoziciją ryte, paskanavo ne tik skilandžio, sūrių, bet ir gurkštelėjo alaus.
A.Grigonio individuali įmonė parodoje pristato natūralų, gyvą miežinį „Šinkorių“ ir Algio alų. 1999 m. įkurta įmonė yra sertifikuota A kategorijos tautinio paveldo produktų, alaus gaminimo amato puoselėtoja.
„Mūsų šeimoje gilios alaus darymo tradicijos pereina iš kartos į kartą – tai ne tiek verslas, kiek šeimos tradicija – aludaryste užsiėmė ir seneliai, ir proseneliai“, - sakė Jovarų kaimo (Pakruojo r.) aludarė Kristina Grigonienė.
Senovę menantis gyvasis Pakruojo krašto naminis alus gaminamas tik iš natūralių produktų. Kaimiškas alus išsiskiria savitu skoniu. Aludario duktė K.Grigonienė pridūrė, kad jų alus turi kultūrinio paveldo statusą ir vilioja tuos, kam brangios protėvių tradicijos. Tuo tarpu kitose Baltijos šalyse kaimo alaus gamyba jau sunykusi.
Didžiuojasi skilandžiu
Individuali Audronės Žilienės įmonė Berlyne turi kuo didžiuotis: parodos lankytojams ji siūlo paragauti ne tik jau kelerius metus ruošiamais šaltai rūkytais ekologiškais mėsos gaminiais, bet ir naujieną - skilandį, kuris tik visai neseniai įregistruotas ES kaip Garantuotas tradicinis gaminys ir paženklintas specialiu ES ženklu.
Šį gaminį gyrė ir ministras V.Jukna.
Audronė ir Kazys Žiliai mėsos gamybos ir prekybos verslu Algimantų kaime (Raseinių r.) užsiima beveik 20 metų. Tai – šeimos verslas, aprėpiantis produkcijos gamybą nuo lauko iki vartotojo stalo. Ūkininkai augina genofondines Lietuvos baltąsias kiaules ir šarolė mėsinius galvijus.
Užauginti gyvuliai skerdžiami savoje skerdykloje. Kas mėnesį Žiliai perdirba maždaug toną mėsos – nuosavame mėsos perdirbimo ceche pagal senovinius receptus gamina rūkytus kiaulienos ir jautienos mėsos gaminius. Nedideliais kiekiais prekiauja ir šviežia mėsa.
Nori keisti vartotojų įpročius
Pirmą kartą savo produkciją Lietuvos ekspozicijoje pristatys bendrovė „Obuolių namai“ – jauna, lanksti įmonė, norinti daryti perversmą sulčių rinkoje ir iš esmės keisti vartotojų įpročius.
„Norime suteikti lietuviškai žaliavai pridėtinę vertę. Turime tikslą parodyti, kas yra tikros sultys – be pridėto cukraus, dažiklių ir konservantų, papildomai pilamo vandens“, – kalbėjo įmonės direktorė Daiva Vaitiekūnienė.
Akį traukia verbos ir puodynės
Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrija - vienas didžiausių Lietuvos tautodailininkų sąjungos padalinių, vienijantis per 500 tautodailininkų iš Vilniaus, Visagino, Elektrėnų miestų ir Trakų, Molėtų, Vilniaus, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Utenos, Zarasų rajonų. Bendrijos tikslas – populiarinti lietuvių liaudies meno ir tautinio paveldo amatų tradicijas parodose, mugėse, vykdyti edukacinę veiklą.
Lietuvos ekspoziciją puošia kūrybingų amatininkų ir tautodailininkų, saugančių ir puoselėjančių liaudies meno tradicijas modernėjančiame šių dienų pasaulyje, savo rankomis sukurti tautinio paveldo gaminiai, demonstruojama jų atlikimo technika.
Roma Gudaitienė pristato šiaudinius sodus, žvaigždes, eglutės žaisliukus, popieriaus karpinių paveikslus, Kęstutis Šeduikis – ąsočius, dubenis, puodelius, puodus, puodynes, Agata Granicka – verbas, Ramutė Kraujalienė – puošybos detales.
Ne vienoje parodoje ar mugėje dalyvavę tautodailininkai jau įsitikino: kokybiški, pagal senąsias lietuviškas tradicijas pagaminti aukšto meninio lygio dirbiniai yra paklausūs. Juk kiekvienam žymiai maloniau liesti su meile ir dėmesiu pagamintą vienetinį, kruopščiai rankomis pagamintą dirbinį. Žmonės jau „atsikando“ daiktų, pagamintų iš plastiko ar kitų dirbtinių medžiagų, todėl pamažu grįžta prie tų, kurie buvo įprasti mūsų seneliams bei proseneliams. O patirtis rodo, kad vokiečiai gerai suvokia unikalių rankų darbo gaminių vertę.
Siūlo ir naujienų
Lietuvos ekspozicijoje pristatomi ir įmonių, eksportuojančių pieno ir mėsos gaminius, saldainius, produkcija.
„Pieno žvaigždės“ tarptautinėje maisto pramonės, žemės ūkio ir sodininkystės parodoje „Žalioji savaitė 2014“ yra dalyvavusios ir anksčiau.
Parodos lankytojams „Pieno žvaigždės“ siūlo prekės ženklo „Dvaro“ ir „Svalia“ fermentinį sūrį ir sviestą, taip pat lydytą sūrį „Svalia“, unikalų džiovintą varškės sūrį „Dvaro“ ir „Medžiotojų“ sūrį.
Pirmąkart ant „Žaliosios savaitės“ prekystalių - sviestas „Dvaro“ ir „Svalia“, džiovintas varškės sūris „Dvaro“ ir lydytas sūris „Svalia“.
„Esame Vokietijos rinkoje, todėl turime būti matomi ne tik parduotuvių lentynose, bet ir parodoje. Dalyvavimas parodoje suteikia puikią galimybę mums, gamintojams, parodyti, ką gaminame, kokių naujų gaminių galime pasiūlyti vartotojams ir tikėtis daugiau produkcijos šioje rinkoje parduoti ateityje.
Parodos metu bus vykdomos ir produktų degustacijos – tikimės, kad parodos lankytojai gerai įvertins puikų mūsų pieno gaminių skonį ir kokybę“, - sakė "Pieno žvaigždžių“ atstovė Virginija Žygienė.
Taip pat Berlyne savo gaminius pristato pieno bendrovės „Žemaitijos pienas“, „Marijampolės pieno konservai“, mėsos perdirbimo įmonės „Agrovet“, „Krekenavos agrofirma“, „Biovela“. Saldėlių siūlo saldainių fabrikas „Rūta“.
