Viešųjų pirkimų konkursuose pastaraisiais metais buvo galima beveik nekreipti dėmesio į kitus reikalavimus. Pasiūlyk mažiausią kainą, ir beveik gali neabejoti, kad būsi paskelbtas nugalėtoju.
Įstatymai taip elgtis buvo įpareigoję ir savivaldybes, ir valstybės įmones, ir viešąsias įstaigas.
Ūkio ministerijos duomenimis, viešųjų pirkimų, kuriuose naudingiausias pasiūlymas išrenkamas pasitelkus ekonomiškumo kriterijų, per pastaruosius porą metų Lietuvoje kaip reikiant pagausėjo.
2011-aisiais šis rodiklis buvo naudojamas vos 6,7 proc. viešųjų pirkimų, o štai 2012-aisiais – jau 25 proc. Tikėtina, jog 2013-aisiais trys ketvirtadaliai visų konkursų nugalėtojų buvo pasirinkti dėl mažiausios kainos.
Palaimino naują tvarką
Vis dėlto taip bus nebeilgai: per porą metų mažiausią kainą teks primiršti, jei ne visai nustumti į šoną.
Europos Parlamentas šią savaitę pagaliau paskelbė viešųjų pirkimų reformos pradžią. Per dvejus metus visos ES šalys turės šias nuostatas įtvirtinti savo įstatymuose.
Naujosios tvarkos esmė paprasta: prekes ar paslaugas perkančios valstybinės institucijos, vertindamos, ką konkursui pasiūlė jo dalyviai, turės atsižvelgti ne tik į kainą. Ne mažiau svarbi bus pasiūlymo ekonominė, aplinkosauginė bei socialinė nauda.
„Tai užbaigs mažiausios kainos diktatūrą ir privers dirbti kokybiškai“, – tikino vienas reformos iniciatorių europarlamentaras Marcas Tarabella.
Džiaugiasi, bet atsargiai
Pasak Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus Dano Arlausko, kol direktyvų nuostatos bus suguldytos į Lietuvos teisės aktus, praeis laiko, todėl džiūgauti dar ankstoka.
„Tačiau viešųjų pirkimų reforma yra būtina. Juk tokiais atvejais perskirstomi ne kieno nors dovanoti, bet žmonių ir įmonių mokesčių pavidalu sunešti pinigai“, – sakė konfederacijos vadovas.
Jo teigimu, reforma – tik gera žemė. Todėl labai svarbu, kad į ją nebūtų pasėta piktžolių, kurios sumažintų konkurenciją.
„Jei Lietuvoje teisės aktai bus parengti taip, kad konkursuose galės dalyvauti tik kelios kokios nors srities įmonės, mesimės į kitą kraštutinumą.
Konkurencijos stygius viešuosiuose pirkimuose – ne ką mažesnė blogybė nei mažiausios kainos kriterijus“, – svarstė pašnekovas.
Renovacija parodė ydas
Vienas blogiausių tebegaliojančios tvarkos pavyzdžių – daugiabučių renovacija. Savaime ji labai naudinga, tačiau dėl ydingos pirkimų tvarkos ta nauda gali kelis kartus sumažėti.
Daugiabučiams atnaujinti paklojami didžiuliai pinigai, bet darbus atlieka nekvalifikuoti darbininkai, kurie priversti naudoti pigiausias ir prasčiausias statybines medžiagas.
O kai po metų kitų išlenda baisus statybų brokas, darbus atlikusios įmonės pėdos seniai būna ataušusios.
„Akis badyte bado ir skaudus užsakovų nusivylimas, kai konkursus laimi vos kelis darbuotojus turinčios įmonės. Jos neturi jokios patirties, susigraibo subrangovus, superka pigiausias medžiagas, bet už atliktus darbus nebelieka iš ko sumokėti.
Reforma, už kurią balsavo Europos Parlamentas, turėtų sukelti proveržį. Gal ir Lietuva pagaliau ims garsėti ne kaip pigiausios, bet kaip kvalifikuočiausios darbo jėgos šalis“, – kalbėjo D.Arlauskas.
Kelininkai – ant sparnų
„Pagaliau, – asociacijos „Lietuvos keliai“ direktorius Rimvydas Gradauskas, išgirdęs žinią iš Europos Parlamento, lengviau atsikvėpė. – Visi tie pasiūlymai, kuriuos palaimino europarlamentarai, seniai buvo būtini.“
Kelininkai jau ne pirmus metus kala vinis į viešųjų pirkimų ydų lentą aiškindami, kad vertindamas pasiūlymus užsakovas būtinai turėtų atsižvelgti ir į socialines aplinkybes.
Juk ne vis vien, kokią algą įmonė moka savo darbuotojams. Svarbu įvertinti ir tai, ką konkurso dalyviai anksčiau pastatė, nutiesė ar pagamino ir kaip – kokybiškai ar ne – tai padarė.
Bet ar tuomet, kai privačių įmonių pasiūlymus skersai išilgai išnagrinės užsakovai, konkursuose liks dalyvių?
Gal tuomet tarpusavyje konkuruos dvi trys įmonės?
„Šiuo metu dar gyva legenda, kad konkursus tiesti ar atnaujinti kelius nuolat laimi tos pačios bendrovės.
Iš tikrųjų kelių sektoriuje tokių laimėtojų yra 35.
Visa bėda, kad daugelio jų darbų kokybė apgailėtina. Tai ne kieno nors kito, bet mažiausios kainos nuopelnas.
Juk kelių gyvavimo laikas užsakovams nerūpi, jiems svarbiausia viską atlikti kuo pigiau“, – apgailestavo R.Gradauskas.
Ypač daug naujokių kelių sektoriumi susiviliojo pernai. Konkursuose jos siūlė mažiausią kainą, todėl dabar užsakovams, matantiems, ką ir kaip jos daro, belieka gerti raminamuosius.
Dažnai ir patys projektų vykdytojai, pamatę, kur pakliuvo, suskanta ieškoti ne inžinierių, bet advokatų pagalbos.
Mažylėms bus lengviau
Anot statybų ir inžinerijos įmonės „LitCon“ direktoriaus Lino Piliponio, viešųjų pirkimų reforma statybininkams ypač svarbi.
„Tikėtina, kad ji stipriai paskatins visos ES ekonomikos augimą. Įgyvendinus visas Viešųjų pirkimų reformos direktyvas bus tikrai protingiau naudojamos lėšos“, – sakė bendrovės vadovas.
Jo nuomone, reforma padės ne tik atnaujinti viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą, bet ir supaprastins procedūras, todėl jas paslaugų teikėjai galės lengviau įveikti.
„Tai itin gera naujiena smulkiosioms bei vidutinėms bendrovėms, nes joms bus lengviau dalyvauti konkursuose.
Lieka tikėtis, kad mūsų šalis ir kitos ES valstybės sklandžiai suderins galiojančius nacionalinius teisės aktus su naujųjų direktyvų nuostatomis“, – kalbėjo Ž.Piliponis.
Lietuva kai kur greitesnė
Birutė Mačiunskienė
Ūkio ministerijos Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vedėja
„Europos Parlamentas nebenori viešuosiuose pirkimuose regėti vienintelio kriterijaus – mažiausios kainos. Siekiama, kad kiekviena perkančioji organizacija sprendimą sudaryti sutartį pagrįstų ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu.
Tačiau yra dalykų, kurie priklausys nuo konkrečios situacijos. Tam tikrais atvejais, kai pirkinys būna standartinis, pavyzdžiui, elektros energija, lemiantis atrankos veiksnys gali būti ir mažiausia kaina.
Dar vienas variantų – geriausio kainos ir kokybės santykio įvertinimas. Tokiais atvejais būtina atsižvelgti į daugybę kokybės parametrų – techninius privalumus, estetines savybes, inovacijas, aplinkosaugą ir kitus.
Lietuva kai kuriais atvejais jau žingsniuoja priekyje. Kai kurie naujųjų direktyvų projektuose numatyti reikalavimai jau perkelti į mūsų šalies teisės aktus. Pavyzdžiui, jau dabar reikalaujama, kad konkurso dalyviai nurodytų subrangovus.
Direktyvose daug aiškiau suformuluoti ir socialiniai reikalavimai. Nurodyta laikytis, pavyzdžiui, Darbo teisės konvencijos, kuri numato, kad turi būti mokamas teisingas atlyginimas tiems, kurie vykdo įsipareigojimus.“
Pasirengti teks per porą metų
Naujosios viešųjų pirkimų taisyklės apriboja galimybę viešuosiuose pirkimuose dalyvauti įmonėms, pažeidusioms darbo įstatymus.
Europos Parlamentui taip pat pavyko įteisinti atskirą viešųjų pirkimų procedūrą, skirtą naujoviškiems sprendimams paskatinti. Tai „Inovacijų partnerystė“.
Valstybės institucijos galės skelbti konkursus paskiroms problemoms spręsti, tačiau sąlygose nenumatys konkrečių būdų, kaip jas įveikti. Tinkamiausių sprendimų bus ieškoma derantis su tiekėjais.
Visos taisyklės jau suderintos su ES Taryba. Jos įsigalios netrukus, o ES valstybės turės per dvejus metus jas perkelti į savo teisę.
Viešiesiems pirkimams išleidžiama iki 18 proc. ES bendrojo vidaus produkto.
