Stacionari spinduliuotės aptikimo sistema (toliau – vartai) ne vieneri metai naudojama Lietuvos sausumos ir oro pasienio kontrolės punktuose, tačiau vis didesnei daliai krovinių atkeliaujant per Klaipėdos uostą, nutarta sistemą įrengti ir prie jūrinės sienos. Klaipėdos uostas yra trečias didelis uostas Baltijos valstybėse, kur tokia sistema naudojama – ji sėkmingai taikoma ir Rygos bei Talino jūrų uostuose.
Projekto partnerė – JAV
Vartai Klaipėdos uoste, kaip ir Rygoje bei Taline, buvo įrengti bendradarbiaujant su JAV energetikos departamentu. Pastarasis, bendradarbiaudamas su vietiniais rangovais, siekia sustiprinti šių valstybių partnerių gebėjimus sulaikyti, nustatyti ir užkardyti neteisėtą tam tikrų branduolinių ir kitų radioaktyviųjų medžiagų gabenimą sienos kirtimo punktuose.
JAV energetikos departamentui paskelbus Klaipėdos jūrų uosto projekto rangos konkursą, jo nugalėtoja tapo bendrovė „SES-Tech“. Siekdama efektyviai įgyvendinti darbus Lietuvoje, JAV kompanija ieškojo patikimo, Lietuvos specifiką bei sistemų integravimą gerai išmanančio partnerio.
Tam buvo pasirinkta intelektualių inžinerinių sprendimų lyderė Baltijos šalyse – bendrovė „Fima“. 2012 m. vasarį partnerėms pasirašius projekto sutartį, buvo pradėti radiacinės kontrolės vartų projektavimo bei statybų darbai.
Išskirtiniai reikalavimai
„Fima“ atstovų teigimu, vartų įrangos diegimas nebuvo naujiena įmonės specialistams, tačiau Klaipėdos uoste vykdytas projektas pasižymėjo išskirtine specifika. Pirmiausia, čia reikėjo įdiegti kelių tipų vartus, kadangi Klaipėdos uostu kroviniai ir keleiviai gabenami įvairiomis transporto priemonėmis.
„Klaipėdos uoste ir prieigose sumontuoti vartai yra trijų tipų: automobilių, pėsčiųjų ir geležinkelio. Visi veikia analogiškai, bet jų specifika šiek tiek skiriasi. Kai kuriose vietose sumontuoti papildomi kelio užtvarai, greičio ribojimo kalniukai, šviesoforai.
Pavyzdžiui, geležinkelio vartai yra didesni bei turi papildomą apsaugą nuo išorinių poveikių, pavyzdžiui, tyčinio sugadinimo“, – apie projekto specifiką pasakojo Tadas Rušinskis, „Fima“ projektų vadovas. Skirtingose uosto teritorijose iš viso įrengti 25-i vartai.
Pasak specialisto, užsakovas („SES-Tech“) iš anksto pateikė griežtus reikalavimus: numatė projekto specifikacijas, gaires bei įvardijo konkrečias technologijos diegimui reikalingas medžiagas, todėl šiuos reikalavimus įmonė turėjo pritaikyti Lietuvos standartams.
Jis taip pat pridūrė, kad rengiant projekto planą, buvo svarbu suderinti visų medžiagų bei įrenginių naudojimą su užsakovu. Tai pareikalavo papildomų laiko sąnaudų, tad vėliau reikėjo užtikrinti spartesnį kitų projekto etapų įgyvendinimą.
Paprastesnė ir efektyvesnė krovinių patikra
Vartai sienos apsaugos pareigūnams padeda sulaikyti, nustatyti ir užkardyti neteisėtą tam tikrų branduolinių ir kitų radioaktyviųjų medžiagų gabenimą per Lietuvos valstybės sieną.
Vartai įrengti prie nurodytų Klaipėdos jūrų uoste esančių bendrovių įvažiavimo ir išvažiavimo vartų. Įdiegus patikros sistemas, visas asmenų ar krovinių srautas perskirstytas taip, kad pereitų radiacinės kontrolės vartus.
„Iki šiol Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai jonizuojančiosios spinduliuotės kontrolę atlikdavo rankiniais matuokliais. Dideli transporto priemonių, krovinių ir asmenų srautai sukurdavo nemažą krūvį Uosto užkardos pareigūnams. Vartai leidžia užtikrinti efektyvesnę jonizuojančiosios spinduliuotės kontrolę uoste, kuriuo į Lietuvą kasmet atkeliauja vis daugiau krovinių“, – pasakojo VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės Uosto užkardos vado pavaduotojas Aidas Kalvis.
Į pažeidimus reaguojama realiu laiku
A. Kalvio teigimu, įdiegus modernias technologijas, visa sistema tapo centralizuota ir kartu efektyvesnė. Krovinių ar transporto priemonių, praeinančių/pravažiuojančių pro vartus, jonizuojančiosios spinduliuotės kiekį skenuoja vartuose sumontuoti gama ir neutronų spinduliuotės detektoriai.
Užfiksavę spinduliuotę, jie automatiškai siunčia įspėjamąjį signalą į centrinę pavojaus signalo stotį , įrengtą VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės Uosto užkardoje.
Kroviniui, transporto priemonei ar asmeniui viršijus nustatytus parametrus, įdiegta speciali įranga padaro pažeidėjo nuotraukas, nustato, kur įvyko pažeidimas, kelių transporto priemonėms užtvarais blokuoja kelią ir ją sustabdo bei pateikia visą informaciją centrinei pavojaus signalo stočiai. Jonizuojančiosios spinduliuotės kontrolę VSAT padeda vykdyti ir Uosto bendrovės.
Nustačius padidintos jonizuojančiosios spinduliuotės atvejį, tokią transporto priemonę, krovinį ar asmenį pirmiausiai sustabdo uosto bendrovių apsaugos tarnybų darbuotojai, kol į įvykio vietą atvyks VSAT pareigūnai bei perima sulaikytą objektą.
2013 m. gruodžio 3 d. duomenimis, pasieniečiai pernai iš viso buvo nustatę 142 atvejus, kai per Lietuvos valstybės sieną gabenami kroviniai ar vykę asmenys skleidė padidintą radioaktyvią spinduliuotę. Nemaža jų dalis užfiksuoti Klaipėdos uoste. Lietuvoje leistinas spinduliuotės fonas yra 0,2 mikrosivertų (μSv), arba 20 mikrorentgenų (μ)R.
Žmonės normas viršijančią spinduliuotę dažniausiai skleidžia tuomet, kai yra gydomi ar diagnostikos tikslais medicinos įstaigose jiems būna atliktos procedūros taikant jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius.
Padidintą jonizuojančios spinduliuotės foną taip pat skleidžia įvairūs kroviniai – tai dažniausiai būna trąšos arba statybinės medžiagos (ugniai atsparios plytos ar skiedinys, keraminės plytelės ir kt.).
