2002-2012 metais ES tarptautinė prekyba su Rusija labai suaktyvėjo, todėl susidarė nuolatinis deficitas. Tiek eksportas, tiek importas nuolat didėjo iki 2008 metų, vėliau, 2009-aisiais, žymiai sumažėjo, o tada atsigavo ir 2012 m. pasiekė naują piką.
ES eksportas į Rusiją 2002 m. siekė 34,5 mlrd. eurų, o 2012 m. – 123,4 mlrd. eurų. Importas šiuo laikotarpiu ūgtelėjo nuo 65,2 mlrd. eurų iki 215,0 mlrd. eurų. Dėl šių priežasčių ES prekybos su Rusija deficitas 2002-2012 metais išaugo nuo 30,7 mlrd. iki 91,6 mlrd. eurų.
Per pirmuosius devynis 2013 metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu 2012-ųjų laikotarpiu, ES eksportas į Rusiją šiek tiek sumažėjo: nuo 91 mlrd. eurų jis smuko iki 90 mlrd., tuo tarpu importas sumažėjo nuo 159 mlrd. iki 156 mlrd. eurų. Dėl šių pokyčių prekybos deficitas taip pat šiek tiek sumažėjo: 2012 m. sausio-rugsėjo mėnesiais jis siekė 68 mlrd. eurų, o pirmus devynis 2013 metų mėnesius – 66 mlrd. eurų.
Rusija laikoma trečia pagal svarbą Europos prekybos partnere po JAV ir Kinijos – prekių eksportas į Rusiją sudaro apie 7 proc. visų išvežamų į užsienį prekių apimties, o importas iš slavų kaimynės siekia 12 proc. viso ES importo.
Turimais valstybių narių duomenimis, daugiausiai per pirmus devynis 2013 metų mėnesius į Rusiją eksportavo Vokietija (27,4 mlrd. eurų, arba 30 proc. viso ES eksporto), Italija (8,0 mlrd., arba 9 proc.), Nyderlandai bei Lenkija (po 6,1 mlrd., arba 7 proc.) ir Prancūzija (6,0 mlrd., arba 7 proc.). Vokietija taip pat laikoma ir didžiausia importuotoja (28,8 mlrd. eurų, arba 19 proc. viso ES importo), toliau – Nyderlandai (22,4 mlrd., arba 14 proc.), Italija (14,9 mlrd., arba 10 proc.) ir Lenkija (13,9 mlrd., arba 9 proc.).
Lietuvos eksportas į Maskvą per pirmus devynis praėjusių metų mėnesius siekė 3,522 mlrd. eurų, o tuo pačiu 2012 metų laikotarpiu jis sudarė kiek mažiau – 3,039 mlrd. eurų. Tuo tarpu importuota iš kaimyninės šalies 2013 m. sausio-rugsėjo mėnesiais buvo už 6,049 mlrd. eurų. Tuo pačiu 2012 metų laikotarpiu importas sudarė 5,585 mlrd. eurų. Prekybos su Rusija deficitas pirmus devynis praėjusių metų mėnesius siekė -2,527 mlrd. eurų, o tais pačiais 2012 m. mėnesiais jis sudarė -2,546 mlrd. eurų.
Minimu laikotarpiu dvidešimtyje valstybių narių užfiksuotas prekybos su Rusija deficitas, didžiausias jis nurodomas Nyderlanduose (-16,3 mlrd. eurų), Lenkijoje (-7,8 mlrd.), Italijoje (-6,8 mlrd.) ir Graikijoje (-4,8 mlrd.). Tuo tarpu prekybos perteklius buvo kuklus, aukščiausias rodiklis užfiksuotas Austrijoje (1,2 mlrd. eurų).
ES eksportavo į Rusiją 85 proc. prekių, likusią jo dalį sudarė paslaugos, savo ruožtu 80 proc. importo sudarė energija.
ES prekyba paslaugomis su Rusija išaugo 2011-2012 metais. 2012 m. ES į Rusiją eksportavo paslaugų už 29,3 mlrd. eurų, o jų importas siekė 15,2 mlrd. eurų. Tai reiškia, ES prekybos paslaugomis perteklius šiuo laikotarpiu sudarė 14,2 mlrd. eurų. Palyginimui, 2010 metais jis siekė 9,8 mlrd., o 2011 metais – 10,0 mlrd. eurų. Toks jo augimas 2012-aisiais daugiausiai susidarė dėl pertekliaus kelionių paslaugų sektoriuje (7,9 mlrd. eurų), kompiuterių ir informacinių paslaugų ir „kitų verslo paslaugų“, t. y. įvairių verslo, profesinių ir techninių paslaugų sektoriuose (po 2,0 mlrd.), honorarai bei mokesčiai už licencijas ir finansines paslaugas taip pat prisidėjo prie pertekliaus susidarymo (po 1,0 mlrd.) – visos šios paslaugos kompensavo transportavimo išlaidų deficitą (-0,6 mlrd. eurų).
Prekyba paslaugomis su Rusija sudarė apie 4,4 proc. viso ES šios srities eksporto į užsienį ir 3,0 proc. viso paslaugų importo.
ES tiesioginės užsienio investicijos (TUI) į Rusiją 2009-2012 metais buvo labai nevienodos: 2009 metais jos siekė 8,8 mlrd. eurų, 2010 metais – 27,8 mlrd. eurų, vėliau, 2011-aisiais, sumažėjo iki 8,7 mlrd., o 2012 metais vėl padidėjo iki 17,9 mlrd. eurų. Rusijos tiesioginės investicijos į Europos Sąjungą 2009 metais sudarė 12,5 mlrd. eurų, 2010 metais – 7,6 mlrd., 2011-aisiais krito iki 3,1 mlrd., o 2012 m. vėl padidėjo iki 8,4 mlrd. eurų.
