Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubių sprendimų skyriaus vadovo Mariaus Masiulio, šiuo metu, tiriant kritusius šernus, afrikinis kiaulių maras nustatytas dviejuose mėginiuose. Tai – pavojaus signalas, kurio labiausiai bijota.
Pasak M.Masiulio, šernai krinta Šalčininkų, Alytaus ir Varėnos rajonuose. Nors kiaulių maras – ne vienintelė liga, guldanti šernus, juose imamasi kuo griežčiausių apsaugos priemonių.
Afrikiniu kiaulių maru serga tik naminės ir laukinės kiaulės, šernai. Kitiems gyvūnams ir žmonėms šią ligą sukeliantis virusas yra nepavojingas. Užsikrėtusių kiaulių mėsą draudžiama vartoti ne dėl pavojaus užsikrėsti žmonėms, o dėl galimybės, kad per mėsą, kraują, vidaus organus pavojingas virusas bus išplatintas už ligos židinio ribų. Tad gyventojai ir toliau gali drąsiai vartoti kiaulieną nesibaimindami pavojaus.
Patys veterinarijos inspektoriai pastaruoju metu išsitraukia medžioklinius šautuvus. Ketvirtadienį, jie medžiojo Alytaus rajono Varčios medžiotojų būrelio plotuose.
Iš viso sausį veterinarijos tarnyba Alytaus rajone aptiko 11 kritusių šernų. Aptikta ir seniai nugaišusių šių žvėrių kaulų, tačiau nustatyti, kokia liga juos paguldė, nebuvo įmanoma. Sausio 8-ąją medžiotojai aptiko negyvą šeimyną - šernę ir septynis šerniukus.
Mėsa gali pigti
Kiauliena dėl to, kad Lietuvoje nustatytas kiaulių maras, nebrangs. Atvirkščiai, kiaulių augintojai baiminasi, kad dėl šios ligos užsienio partneriai gali užverti jiems duris ir kainos dėl to kristų.
"Dabar yra tas metų laikas, kada kiauliena bendrai yra nepopuliari. Per visus metus dabar ji pigiausia. Maras neįsisuko į kiaulių fermas, jų masiškai nenaikiname.
Be to, Lietuva yra tokia valstybė, kuri pati apie 50 proc. trūkstamos kiaulienos įsiveža iš kitų šalių. Dėl maro kiauliena nebrangs", - naujienų agentūrai ELTA sakė Kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas.
Baisiau kiaulių augintojams yra tai, kad kiauliena gali dar pigti. Taip atsitiktų, jei atsirastų šios mėsos perteklius užsienio partneriams užvėrus duris.
"Kiaulių augintojams baisiau, kad ji dar labiau galėtų pigti, jeigu užsienio partneriai atsisakytų pirkti kiaulieną", - sakė A.Baravykas.
Per 11 praėjusių metų mėnesių Rusija pirko lietuviškos kiaulienos už 56 mln. litų, Baltarusija - už 20 mln. litų.
Įvyko tai, ko labiausiai bijojo
„Kuo skubiau rengiame įsakymus. Svarbiausia žinia kiaules auginantiems gyventojams – jie privalo imtis pačių griežčiausių saugos priemonių tam, kad maras neįžengtų į tvartus, - sakė M.Masiulis. - Iki „beprotybės“ sustiprinti apsaugą, kad tik maras nepapultų į kiaulių populiaciją.
Kol virusas įsisukęs į šernus, taikomos vienokios apsaugos priemonės. Bet kai patenka į kiaulides, naikinami ūkiai ir kiaulės.
Kol kas apie tai, kad šių rajonų gyventojai apskritai turi išskersti kiaules, dar nekalbama. Tačiau griežčiausi biosaugos reikalavimai reikškia ir tai, kad į namų kiemą negali įžengti joks pašalinis asmuo.
„Liga peržengė sieną su Baltarusija. Afrikinio kiaulių maro virusu yra užkrėsta šernų populiacija. To mes labiausiai ir bijojome.
Vykdydami aktyvią stebėseną, aptikome ligą. Ir dabar bus imtasi priemonių, kurios taikomos diagnozavus kiaulių marą laukiniuose gyvūnuose.
Bus taikomi apribojimai regionams, - šernai bus tiriami, stebint, plinta virusas ar ne. Įvykis – neelinis. Rengiame informaciją apie tai ir visoms kaimyninėms šalims“, - sakė M.Masiulis.
Kol kas nenutarta, reikia ar ne šaudyti visus šernus.
„Taip, vyks intensyvi medžioklė, kaip kad tai šiuo metu daroma Alytaus rajone. Bus tiriami visi sumedžioti šernai. Ir stebima situacija“, - sakė M.Masiulis.
Priemonių jau ėmėsi
LRT radijui Veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius teigė, kad užkratas rastas Šalčininkų ir Varėnos rajonuose, praneša BNS.
„Šalčininkų ir Varėnos, Alytaus pasienyje dviejuose šernuose aptikome afrikinį kiaulių marą. Diagnozei patvirtinti mėginius nusiuntėme į Vokietiją, bet mūsų pačių laboratorija yra referencinė, tyrimais mes tikime“, - LRT radijui penktadienį sakė J.Milius.
Anot jo, į Lietuvoje veikiančias kiaulių fermas užkratas gali ir nepatekti, jei bus laikomasi saugos reikalavimų.
„Jeigu laikysis žmonės biosaugos priemonių, (užkratas - BNS) užkratas nepateks į fermas. Apie tai, kad juo užsikrės šernai, visi Europos rizikos vertinimo institutai kalbėjo. Gamta yra gamta, šernai juk juda“, - sakė J.Milius.
Jis teigė, kad sugriežtintų saugos priemonių veterinarijos tarnyba ėmėsi jau prieš keletą mėnesių.
„Jeigu atvirai, mes veiksmų jau ėmėmės prieš du mėnesius, kadangi šernai krito pasienyje, ypatingai viename miške prie Alytaus. Taikome afrikinio kiaulių maro profilakos priemones. Aišku, stebime gyventojus, ypač draudžiama pašaliniams žmonėms įeiti į tvartus, atsinešti maisto produktų. Būtina laikytis visų biosaugos priemonių“, - kalbėjo J.Milius.
Epidemija kilo Baltarusijoje
Pirmieji afrikinio kiaulių maro židiniai Baltarusijoje, maždaug 40 kilometrų nuo Lietuvos sienos aptikti pernai vasarą, skelbė BNS. Tuomet Lietuva ėmėsi saugumo priemonių, siekiant sustabdyti užkrato plitimą - imtasi dezinfekuoti iš Baltarusijos atvykstančius automobilius, ribotas maisto produktų įvežimas.
Pernai Lietuvoje ištirtuose šernų ir kiaulių mėginiuose afrikinio kiaulių maro užkrato aptikta nebuvo. Afrikinio kiaulių maro židinys - Baltarusijoje ir Kaliningrade. Lietuvoje užkertant kelią ligos plitimui buvo įsteigta 10 kilometrų buferinė zona ties pasieniu.
Vykdant sustiprintą kiaulių ir šernų stebėseną Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute iki praėjusių metų gruodžio 31 d. buvo ištirta 10 430 šernų ir kiaulių mėginių (2 749 šernų ir 7 681 kiaulių). Tuomet visų tyrimų rezultatai buvo neigiami, pranešė ELTA.
Prieš savaitę Alytaus rajono miškuose rasti nustipę šernai, tačiau, ištyrus Kalesninkų miške rasto kritusio šerno mėginius, nustatytas infekcinis susirgimas - pastereliozė.
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, siekdamas sustabdyti užkrato plitimą iš Baltarusijos, šiemet leido šernus medžioti visus metus be apribojimų.
Europos Komisija (EK) pernai atmetė prašymą finansuoti tvoros pasienyje su Baltarusija statybą, siekiant sustabdyti laukinių gyvūnų judėjimą.
Iš tvoros visi juokėsi
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius A.Baravykas buvo vienas iš tų, kurie dar praėjusiais metais siūlė statyti pasienyje su Baltarusija tvorą, kuri saugotų nuo šernų iš kaimyninės šalies.
Tačiau šio projekto nesutiko finansuoti nei Europos Komisija, nei Lietuvos valdžia. „Visi iš to pasijuokė – kas čia tas maras, kas čia tos kiaulės. Dabar pažiūrėsime, kas nutiks. Užsikrėtę šernai atkeliavo be jokių vizų ar pasų kontrolės“, - sakė A.Baravykas.
Anot jo, kol kas jokios tragedijos nėra: užkratas aptiktas tik gamtoje, o ne fermose ar pavienių ūkininkų tvartuose. Kita vertus, Pietryčių Lietuvos regione stambių kiaulių kompleksų ir nėra.
„Ten yra tik keli smulkesni, tačiau ir jie jau įsidiegė biologinę apsaugą, keičiasi visa informacija. Jei virusas iš šio regiono neišplis, tai prekyba kiauliena su Europos Sąjunga turėtų likti nepasikeitusi. Kokia bus Rusijos ar Baltarusijos reakcija, nuspėti jau sunkiau“, - kalbėjo asociacijos vadovas.
Kiaules toliau augina
Aptikta liga kol kas neriboja komercinės kiaulių augintojų veiklos.
„Papildomų saugumo priemonių ėmėmės jau anksčiau. Nors priemonės yra labai griežtos, tačiau manome, kad šioje situacijoje negali būti perteklinio atsargumo“, - sakė kiaulių auginimo bendrovės „Idavang“ generalinis direktorius Saulius Leonavičius.
Įmonė „Idavang“ visuose savo valdomuose kiaulių ūkiuose laikosi sugriežtintų patekimo į fermą taisyklių, ypatingas dėmesys skiriamas naujoms biosaugos priemonėms.
„Afrikinis kiaulių maras, aptiktas laukiniuose šernuose, kol kas neriboja komercinės kiaulių augintojų veiklos“, - teigė S.Leonavičius.
Kaip ir įprastai, darbuotojai bei įmonės svečiai, paskutines 48 valandas lankęsi kituose kiaulių ūkiuose ar buvę šalia laukinių šernų ar kiaulių, nėra įleidžiami į fermą. Darbuotojai negali laikyti kiaulių namų ūkiuose. Prieš patenkant į fermos ūkinius pastatus, būtina nusiprausti tam skirtose patalpose ir persirengti specialiais rūbais, dezinfekuoti rankas.
Kad būtų išvengta sąlyčio su aplinka, iš administracinio į ūkinį pastatą galima patekti tik per specialų koridorių. Kraunant kiaules transportavimui yra naudojamos trijų dalių rampos. Tokiu atveju, nėra jokio sąlyčio tarp išorėje esančių vairuotojų ir fermos vidaus darbuotojų.
Sustiprinus biosaugos priemones, į ūkius uždrausta įsinešti bet kokį maistą. Darbuotojai maitinami bendrovės tiekiamu maistu, kurio sudėtyje nėra jokių kiaulienos gaminių.
