Paprastai žuvų kainas diktuoja Klaipėdos turgus. Nedidelį kiekį stintų, sužvejotų prieš Kalėdas, uostamiesčio pardavėjai jau seniai pardavė, o pirkėjai negailėjo už kilogramą ir 18 litų.
Bet šiuo metu Klaipėdoje stintų – nė kvapo.
Prašo kosminės kainos
„Žvejai, su kuriais draugaujame, prieš dieną kitą buvo išplaukę į jūros priekrantę. Vienas laivas sugavo 6 kilogramus žuvų, kitas – vos daugiau.
Nedaug jų savo pirkėjams galime pasiūlyti“, – kalbėjo sostinės Užupio rajone savo parduotuvę „Šturmų žuvys“ turintis Česlovas Žemaitis.
Stintų mėgėjai joje už šviežių žuvelių kilogramą turi suploti net 35 litus. Daug, tačiau kai toks deficitas, tai ir žvejai jas brangiai parduoda, ir parduotuvė nemenką antkainį prilipdo.
Anot Č.Žemaičio, kadangi stintų priekrantėje šįmet reikia ieškoti kone su žiburiu, žvejams tokia neįprasta ramybė padaro nemažų nuostolių.
„Be to, Kuršių marios dar nesustingusios. Stintos iš priekrantės Nemuno deltos link keliauja pro Juodkrantę, Preilą, Pervalką, o ten ledas šiuo metu pats pavojingiausias.
Jei iki savaitgalio jis sustiprės, vargu ar stintos staiga ims plaukti į tinklus, nes jų nėra ir Baltijos jūroje“, – kalbėjo Č.Žemaitis.
Į turgų – iš Latvijos
Lietuvoje žvejai stinteles graibo ir iš keleto ežerų, pavyzdžiui, Asvejos, Baluošo, Juodųjų Lakajų, gaudo jas ir Antalieptės mariose.
Tačiau stintelėmis turgavietėse dar nekvepia – per anksti.
Stintelės kitokios, mažytės. Jos akivaizdžiai skiriasi nuo marių stintų, ypač pirmųjų, kurios pasirodo gruodžio pabaigoje.
„Visos stintos Lietuvos turgavietes šiuo metu pasiekia iš Latvijos. Jas žvejai traukia Rygos įlankoje“, – pasakojo nemenką žvejybos patirtį turintis vilnietis Giedrius.
Nemuno deltoje stintų žvejai dar negaudo – per anksti.
„Žvejoju 20 metų. Stintos pasirodo skirtingu laiku. Yra daugybė priežasčių, lemiančių, kodėl vienais metais jos iš priekrantės atplaukia anksčiau, kitais – vėliau“, – aiškino Giedrius.
Išseko ištekliai?
Pasak Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos vadovo Viktoro Butavičiaus, šiuo metu stintų Kuršių mariose – nė kvapo. Tad žvejams dabartinis sąstingis tragiškas.
Paprastai stintomis prekystalius jie užverčia prieš Kalėdas, bet pernai taip nenutiko. Ir dabar žvejai negauna jokių pajamų.
„Latviams geriau sekasi, nes jie savo vandenyse stintų išteklių taip smarkiai nesumažino, kaip tai padaryta pas mus.
Žvejams pakiša koją ir tai, kad mariose per nerštą jas leidžiama graibyte graibyti.
Be to, šiuo metu verslininkams pučia ir nepalankūs vėjai. Jei pučia pietvakarių vėjas, vos viena kita žuvelė pakliūva į tinklą.
Kad žvejyba sektųsi, reikia pietryčių vėjo, pereinančio į pietvakarių, o kartu – ir tinkamos temperatūros“, – kalbėjo V.Butavičius.
Teks palūkėti
Paprastai stintų Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje kasmet sugaunama apie 150–200 tonų.
Pavyzdžiui, 2010-aisiais jų buvo sugauta 158 tonos, 2011 metais – 115, o 2012-aisiais – rekordinis visų laikų kiekis – 453 tonos. Pernai į žvejų tinklus įkliuvo 255 tonos stintų.
Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos išteklių skyriaus vedėjo Vilmanto Graičiūno, Latvijos teritoriniuose vandenyse šiuo metu stintų sužvejojama vos ne 10 kartų daugiau nei mūsiškiuose.
Latviai nuo 2007-ųjų jų sužvejoja vis daugiau: 2006-aisiais – apie 700 tonų, o 2009 metais – per 1940 tonų.
Marių žvejai įtaria, kad stintas atbaido dujų terminalo statyba. Tačiau tuomet jų būtų gausu Baltijos jūros priekrantėje, o taip nėra.
Tikėtina, kad žvejybos sąstingiui daugiausia įtakos turėjo ilgas ir šiltas pernykštis ruduo. Stintos nesibūriavo, tad dabar jų tenka laukti“, – spėjo V.Graičiūnas.
