Alkoholio gamintojai neperkanda Seimo logikos

Seime nuskambėjo siūlymas 20 proc. padidinti akcizą alkoholiui vardan to, kad būtų iš ko grąžinti pensininkams iš jų paimtas pensijas. Tačiau alkoholinių gėrimų gamintojai kraipo galvą ir ne visai supranta, apie ką valdžios vyrai kalba: juk akcizas alkoholiui nuo balandžio ir taip didėja. Be to, pramonininkai abejoja, ar padidinus akcizą nebus sulaukta atvirkščio efekto, kai vietoj didesnių įplaukų į biudžetą išsipūs šešėlinė rinka.

Skaičiuojama, kad nelegalus alkoholis šiandien atima trečdalį rinkos.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Skaičiuojama, kad nelegalus alkoholis šiandien atima trečdalį rinkos.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Simona Viltrakytė, Vakaris Deksnys

Jan 27, 2014, 3:12 PM, atnaujinta Feb 17, 2018, 1:29 AM

„Kol kas nesupratau, kas turima galvoje. Akcizai nuo balandžio 1-osios ir taip augs: alui - 10, sidrams - apie 50, degtinei - vienu procentu. Jei premjeras mano, kad šio padidinimo užteks, tai tuomet viskas gerai“, - sakė Lietuvos aludarių gildijos vadovas Saulius Galadauskas.

Anot jo, tuo atveju, jei valdžia nuspręs neapsiriboti tokiu akcizo padidėjimu ir mokesčius norės dar pakelti, reikėtų prieš tai gerai paskaičiuoti.

„Bankrutuoti dėl to nebankrutuosime, tačiau daug geriau, kai mokesčiai didėja palaipsniui. Jei akcizas pakils penktadaliu, dar nereiškia, kad tiek pat išaugs ir biudžeto įplaukos. Juk dėl to gali išaugti surogatinių gėrimų populiarumas“, - įspėjo aludarių asociacijos vadovas.

Nesusigaudo situacijoje?

Baltijos gėrimų pramonės aljanso vadovą Romą Apulskį stebina tokie valdžios siūlymai. „Viena – akcizas nuo balandžio didės. Antra – turint omenyje Vyriausybės deklaruotą tikslą kovoti su šešėliu, mokesčio didinimas būtų priešingas žingsnis“, – sakė jis lrytas.lt.

R.Apulskis prisimena, kai per 2008-2009 m. akcizai skirtingoms gėrimų kategorijoms padidėjo 38 procentais. Tai lėmė, kad akcizo mokesčio surinkimas keletą metų paeiliui krito.

„Todėl galvoti, kad padidinus akcizą alkoholiui pavyks surinkti pinigų pensijoms – nelogiška. Tai arba istorijos nežinojimas, arba nesusigaudymas situacijoje“, - kalbėjo pašnekovas.

Jo prognozės niūrios: jei dabar Lietuvos laisvosios rinkos instituto skaičiavimais šešėlinė alkoholio rinka užima 33-35 proc., tai akcizus padidinus dar 20 proc., šešėlis išaugtų iki 50 procentų. Anot R.Apulskio, kai 2008 m. akcizas alkoholiui buvo padidintas 20 proc., 15 proc. pirkėjų nuėjo į šešėlį.

„O juk tuomet šešėlinės rinkos apskritai dar nebuvo. Šiandien nelegalaus alkoholio pasiūla egzistuoja kiekviename rajone. Kuo alkoholinio kainos didesnės, tuo daugiau žmonių pereina į šešėlį. Taip nutiks ir šiuo atveju: tie pirkėjai, kurie kol kas dar perka legalų alkoholį, tačiau stovi ant ribos, po dar vieno kainų pakėlimo legalių gėrimų nebepirks, - svarstė R.Apulskis. - Tai vienintelis tikras ir realus scenarijus“.

Pasuko legviausiu keliu Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas Vytautas Žukauskas vienareikšmiškai vertina siūlymą papildomų lėšų gauti padidinti mokesčius.

„Pasukta paprastuoju keliu, - sakė jis lrytas.lt. - Iškeltas tikslas kompensuoti pensijas ir neišradingai nuspręsta, kurį mokestį padidinti. Galbūt akcizo didinimas alkoholiui pasirinktas dėl to, kad visuomenėje alkoholio vartojimas suvokiamas kaip blogybė, todėl tikimasi, jog gyventojai sprendimui lengviau pritars“.

Vis dėlto V.Žukauskas, kaip ir alkoholio gamintojai, labai abejoja, ar padidintas akcizas į iždą suneš pinigus.

„Juk būtent akcizinėse prekėse daugiausia šešėlio. Klausimas, ar nebus priešingo efekto ir akcizo surinkimas nesumažės“, - svarstė pašnekovas.

Jis atkreipė dėmesį, jog LLRI tyrimo rezultatai rodo, kad apie 60 proc. Lietuvos gyventojų pateisina nelegalias prekes. „Tokie siūlymai – arba neapdairumas, arba situacijos nesupratimas“, - vertino V.Žukauskas.

Jis įsitikinęs, kad ieškant papildomų lėšų būtų protinga privatizuoti valstybės turtą arba ieškoti, kur galima sumažinti išlaidas.

„Neteisinga padidinti mokestį, nes tai ne tik kažkam užkrauna sunkesnę mokestinę naštą, bet ir ilguoju laikotarpiu padaro žalą ekonomikai“, - teigė LLRI vyresnysis ekspertas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.