Tačiau ne vienerius metus užsienio mokslininkų atliekami tyrimai patvirtino, kad nei taip šertų gyvūnų mėsoje, nei audiniuose ar kraujyje GMO nelieka. Lietuvos mokslininkų atlikti paukštienos, gyvulių mėsos, kiaušinių tyrimai paantrino užsieniečiams, - šiuose produktuose augalų genetinės modifikacijos neaptinta.
GMO neaptiko
Visuomenėje sklando kalbos, kad Lietuvoje auginami gyvuliai šeriami vien tik genetiškai modifikuotais pašarais, esą todėl GMO patenka kone į visus gyvūninės kilmės produktus. Tačiau Lietuvos mokslininkai patikino, kad tai tėra vienas iš daugelio šiuolaikinę maisto pramonę gaubiančių mitų. Pastaraisiais metais Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI) buvo ištirta daugybė paukštienos ir gyvulių mėsos, taip pat kiaušinių mėginių ir nei viename iš jų GMO nebuvo aptikta. Lietuvoje atliekami tyrimai dėl GMO patvirtina užsienio mokslininkų tyrimus analizes ir jų išvadas. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) įvertino, kokia yra tikimybė, kad transgenai (svetimi genai, naudojami kuriant naujas augalų ar gyvūnų formas) ar jų produktai gali būti įterpti į gyvūnų audinius ir jų produktus, pavyzdžiui, mėsą, kiaušinius, pieną.
„EFSA GMO padalinio mokslininkai atliko išsamią analizę ir pateikė išvadas, kad iki šiol nėra jokių moksliškai pagrįstų įrodymų, patvirtinančių faktą, kad pakeista DNR (rekombinantinė dezoksiribonukleino rūgštis) patenka į gyvūnų, šertų genetiškai modifikuotu pašaru, audinius ar organus“, - sakė NMVRVI Molekulinės biologijos ir GMO tyrimų skyriaus vedėjo pavaduotojas Mindaugas Morkūnas.
EFSA mokslininkai nustatė, kad malant ar kitaip mechaniškai apdorojant augalus, pakeista DNR nėra paveikiama, tačiau ekstrahavimo (džiovinimo vakuume ir šaltyje) ar džiovinimo kaitinimo būdu procedūros DNR smarkiai suardo. Taip pat DNR suyra pašarų kompostavimo metu.
EFSA GMO specialistai konstatavo, kad ir gyvūnų virškinimo trakte vykstantys procesai visiškai suardo DNR bei baltymus iki jų pirminių sudedamųjų dalių, todėl jokie genetinės modifikacijos požymiai virškinimo metu nėra išsaugomi.
„Šie procesai yra seniai ištirti ir gerai žinomi. Juos aprašo ir daugybė naujausių mokslinių studijų, tačiau vis tiek kartais pasirodo kontraversiškų, moksliniais duomenimis neparemtų pareiškimų apie GMO žalą ar naudą“, - sako M.Morkūnas.
Svetimus DNR „suvirškina“
Dar viena EFSA mokslininkų išvada, kuri patvirtino, kad GMO nepatenka į gyvūninės kilmės produktus, teigia, jog žmogus, valgydamas kasdienį maistą: duoną, daržoves, vaisius, mėsą, – nuolat sąveikauja su svetimų organizmų (augalų, gyvūnų) DNR. Taip pat ir gyvūnai, ėsdami pašarus, nuolat turi sąlytį su svetima DNR ar svetimais baltymais.
Organizmui nėra jokio skirtumo, ar su maistu gaunama DNR yra pakeista, ar būdinga įprastuose maisto produktuose.
„Dauguma mokslinių studijų, tiriančių genetiškai modifikuotų ugalų virškinimą, atliekamos su gyvūnais. Tačiau šiuo metu vienas tyrimas yra atliktas ir su žmonėmis, valgiusiais genetiškai modifikuotas sojas. Jo rezultatai patvirtina ankstesnius stebėjimus – gyvūnų bei žmonių virškinimo traktas visiškai suardo bet kokią svetimą DNR, taip pat ir augalų“, - teigė M.Morkūnas.
Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį į seniai ir nuodugniai ištirtus gyvūnams ir žmonėms būdingą apsauginį mechanizmą, - imuninės sistemos savybes, kurios itin gerai pritaikytos apsisaugoti nuo svetimos DNR ir baltymų. „Kasdien susidurdami su tūkstančiais svetimų DNR, pavyzdžiui, įvairiomis bakterijomis, gyvūnų ir žmogaus organizmai sugeba juos aptikti, suskaidyti („suvirškinti“ ląstelėse) ir pašalinti iš organizmo. Taigi, vertinant teorinę tikimybę, kad virškinimo metu suskaidytos DNR ar baltymų fragmentai vis dar galėtų išlikti biologiškai aktyvūs, reikėtų atsižvelgti į aplinkybę, kad bet kokia fiziologiškai aktyvi ir organizmui svetima DNR ar baltymas imuninės sistemos pagalba yra identifikuojami ir nedelsiant pašalinami iš organizmo“, - paaiškino M.Morkūnas.
Etiketėje - būtina informacija apie GMO
Europos Sąjungoje (ES), taip pat ir Lietuvoje, genų inžinerijos būdu sukurti maisto produktai yra vieni labiausiai tiriamų produktų. Vertindami jų saugą ir keliamą riziką, mokslininkai vadovaujasi griežtesniais reikalavimais, nei vertinant tradicinį maistą.
Tiriama ir analizuojama produktų sudėtis, juose esančių alergenų ir toksinų kiekiai, vykdomi ilgalaikiai stebėjimai, kaip žmogaus organizmas pasisavina šį maistą, ir kiti veiksniai. Naujų GM augalų veislių įteisinimo ir patvirtinimo procedūros ES vykdomos ne vienerius metus, kol mokslininkai ekspertai įvertina riziką ir įsitikina, jog produktai saugūs žmonių mitybai.
Net ir po tokio ilgo ir sudėtingo patvirtinimo proceso, maisto produktų, kuriuose yra daugiau kaip 0,9 proc. GMO, ženklinimo etiketėse tai turi būti nurodyta. Pavyzdžiui, „Sojų aliejus pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių“.
ES šiuo metu įteisinta daugiau kaip 30 genetiškai modifikuotų augalų produktų, skirtų maistui ir pašarams: 17 – kukurūzų, 6 – rapsų, 5 – medvilnės, 2 – sojos veislės.
