Tokį draudimą šeštadienį išplatino Rusijos fitosanitarijos ir veterinarijos priežiūros tanyba „Rosselchoznadzor“.
Sąraše - „Biovela“, „Krekenavos agrofirma“, „Grimeda“, „Arvi kalakutai“. Šios ir kitos Lietuvos bendrovės sulaukė draudimų išvežti kiaulieną ir jos produktus, o Rusija jau siunčia savo inspektorius į įmones. Kirsti sienos nebegali ir vilkikai su pašarais.
„Rusijos veiksmų negali nuspėti, tačiau tokio nerimo buvo. Gamintojai tokią galimybę turėjo būti apsvarstę. Priimtas toks sprendimas, nereikia nei džiaugtis, nei liūdėti. Reikia galvoti, kokius žingsnius daryti, pateikti paaiškinimus Rusijos tarnyboms“, - teigė Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos vadovas Giedrius Bagušinskas.
Visgi užsidariusios Rytų sienos dar nereiškia, kad nuo šiol pirksime atpigusią lietuvišką kiaulieną, kumpius ir dešras, kuriomis bus užverstos prekyvietės. Iki šiol Lietuva užsiaugina pusę reikalingų kiaulių, o likusią dalį mėsos žaliavos importuoja. Turgūs taip pat užversti lenkiškais kumpiais ir dešromis.
Europos rinka yra atvira. Bet kuri bendrovė savo kiaulienos gaminius gali parduoti bet kur ir konkuruoti su kitais ES gamintojais. Lietuva dalį mėsos gaminių eksportuoja į Estiją, Latviją, Lenkiją. Dalis jų išgabenami į Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Airiją.
Visgi G.Bagušinskas pripažino, kad prekybininkai tikrai ištrauks draudimų kortą derėdamiesi dėl tiekimo kainų, tad lietuviški kumpiai ir dešros gali šiek tiek atpigti.
Tas pats ir su gyvomis kiaulėmis. Nors Lietuvos kiaulių augintojai neužaugina tiek gyvulių, kad užtektų šalies poreikiams, kasmet jų į Europą eksportuoja už 40 milijonų litų.
Prieš kelerius metus, kai Rusija dar nebuvo atsitvėrusi nuo lietuviškų kiaulių, į šią šalį per metus būdavo išvežama gyvų kiaulių už 80 milijonų litų.
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorių Algį Baravyką piktina teiginiai, kad Lietuvai nebūtina eksportuoti kiaulienos, esą ją suvalgys lietuviai, šiuo metu perkantys ir lenkišką mėsą, nes patys neužsiaugina pakankamai kiaulių.
„Tai gal, pavyzdžiui, nebeeksportuokim lietuviškų batų ir viską parduokim Lietuvoje, pigiai, kad nukonkuruotumėm užsienietišką produkciją? Bet kiek batų fabrikas pratemps parduodamas gaminius už savikainą?
Taip galvodami galim sužlugdyti visą pramonę. Lietuvos gamintojai produkciją parduoda ten, kur sudaro jiems palankiausius sandėrius, o Lietuvoje dėl rinkos taip pat reikia konkuruoti“, - sakė Baravykas.
Kone pusę produkcijos eksportuojančios didžiausios Lietuvoje kiaulių augintojos bendrovės „Idavang“ (buv. „Saerimner“) direktorius Saulius Leonavičius teigė, kad Rusijos draudimas situacijos labai nepakeis, nes Lietuva ir taip į šią šalį kiaulienos neeksportuoja.
„Mes iš tiesų didelę dalį produkcijos išvežame į Lenkiją, nes ten gauname geresnes atsiskaitymo sąlygas. Lenkai veža į Lietuvą, nes, galbūt, jų fermos, skerdyklos yra didesnės, tad gamybos sąnaudos mažesnės.
Kiaulės yra žaliava, kurią gali parduoti, ten kur perka geriausiomis sąlygomis, tik transportavimo galimybės yra ribotos“, - aiškino bendrovės, per metus užauginančios apie 300 tūkst. kiaulių, vadovas.
Anot G.Bagušinsko, mėsos perdirbėjams Rytų šalys yra vienos pagrindinių prekybos rinkų. Jos ypač svarbios didiesiems gamintojams, kurie ten eksportuoja didžiąją dalį savo produkcijos.
Maisto eksportuotojų asociacijos vadovas nedrįso spėlioti, kaip greitai Rusija vėl leis importuoti lietuviškus mėsos gaminius. Tačiau optimizmu netryško. Optimizmo neįkvepia ir pienininkų pavyzdys.
Lietuvos pieno perdirbėjai po praėjusių metų rugsėjį paskelbto draudimo įvežti pieno produktus teigiamo atsakymo laukė keturis mėnesius. Kelioms bendrovės importą leista atnaujinti sausį.
