Apklausų duomenimis, Baltijos šalyse įmonės apyvartos augimą visų pirma sieja su vidaus rinkomis ir augančia vietos paklausa, o ne eksportu. Apie du trečdaliai Lietuvos (69 proc.) ir Estijos (69 proc.) bei trys ketvirtadaliai Latvijos (74 proc.) įmonių visą dėmesį skirs vietos rinkoms.
Tuo tarpu plėtros planų užsienyje turi kiek mažiau negu trečdalis visų mažų ir vidutinių įmonių (Lietuvoje – 30 proc., Estijoje – 31 proc., Latvijoje – 28 proc.).
Banko ekspertų vertinimu, įmonių konkurencingumą eksporto rinkose padėtų išlaikyti didesnės investicijos ir naujos paslaugos bei produktai.
Iš trijų Baltijos šalių daugiausia investuoti ketina estai – tokių planų turi daugiau kaip pusė (61 proc.) įmonių. Lietuvoje investicijų projektus ketina įgyvendinti 34 proc., Latvijoje – 37 proc. mažų ir vidutinių įmonių.
Naujovių visų trijų šalių įmonės žada dar mažiau – jas kurti ir pristatyti ar keisti verslo modelį planuoja mažiau kaip trečdalis verslininkų (Lietuvoje – 28 proc., Estijoje – 31 proc., Latvijoje – 29 proc.).
Apklausų duomenis analizavę ekspertai pastebėjo, kad skiriasi ir įmonių planai dėl naujų darbo vietų kūrimo.
Šiemet daugiausia naujų darbuotojų įdarbinti planuojama Estijoje – tokių planų turi kas ketvirta (26 proc.) šios šalies maža ir vidutinė įmonė. Lietuvoje didinti darbuotojų skaičių ketina penktadalis įmonių (22 proc.), o Latvijoje darbo vietų kūrimas bus dar lėtesnis – tokių planų turi apie 14 proc. verslininkų.
Vis dėlto dauguma Baltijos šalių įmonių (Lietuvoje – 75 proc., Estijoje – 69 proc., Latvijoje – 83 proc.) planuoja išsiversti su turimais žmogiškaisiais ištekliais. Tai rodo, kad didelių sukrėtimų šalių darbo rinkose nebus, vyraus stabilumas.
Apklausos anketas trijose Baltijos šalyse užpildė beveik 3,7 tūkst. įmonių.
