Vis dėlto pagrindinis veiksnys, anot N.Mačiulio, dėl ko 2013-aisiais kiek susitraukė nedarbas – sukurtos naujos darbo vietos, nes užimtumas padidėjo 1,4 procento. Tiesa, dalis naujų darbo vietų tais pačiais metais ir panaikintos, nes jos buvo reikalingos tik Lietuvos pirmininkavimo laikotarpiu. Tą liudija ir faktas, kad, remiantis Lietuvos darbo biržos duomenimis, metų pabaigoje nedarbo lygis šiek tiek padidėjo.
„Pačiu geriausiu laikotarpiu pernai vasaros pabaigoje registruotas nedarbas buvo nukritęs žemiau 10 proc., o vėliau pakilo iki 11 procentų. Tai indikacija, kad metų pabaigoje dalis tų darbo vietų, kurios buvo sukurtos, buvo prarastos. Be to, metų pabaigoje veikia ir sezoniškumas maitinimo įstaigose, statybų sektoriuje“, - komentavo N.Mačiulis.
Specialistų paieškos portalo cvmarket.lt atstovas Povilas Kytra pastebėjo, jog 2013 m. būta akivaizdžiai didesnio darbo pasiūlymų skaičiaus nei 2012 metais. O naujai besiregistruojančių darbo paieškai pagrindiniuose karjeros portaluose skaičius buvo kiek mažesnis nei 2012 metais.
„Poreikis darbuotojams auga, norinčiųjų keisti darbą kiekis nedidėja, o ir tie patys besižvalgantys darbo prašo vis didesnio atlyginimo. Mūsų duomenimis, 2013 m. darbuotojai prašė 11 proc. didesnių atlyginimų nei prieš metus“, - lrytas.lt sakė P.Kytra.
Jis atkreipia dėmesį, jog vis dažniau susiduriama su situacija, kai darbdaviai prašo surasti tam tikros srities darbuotojus, tačiau jų reikalavimus atitinkančių rinkoje tiesiog nėra arba jie seniai turi gerą darbą ir neplanuoja jo keisti. Tuo tarpu plataus profilio darbuotojų, be specifinių įgūdžių ir žinių, rinkoje yra daug, tačiau dažnam darbdaviui jų nereikia.
5 proc. augimo laukimas – su pagrindu
„Jeigu šiandien darbdavys gali rinktis, ar didinti atlyginimą ir pritraukti reikalavimus atitinkantį darbuotoją, ar pritraukti reikalavimų neatinkantį kandidatą už tą patį atlyginimą, jis renkasi didinti atlyginimą. Todėl nereikėtų tikėtis, kad ateityje labai žymiai mažės nedarbo lygis. Tuo tarpu didėjantis reikalingų darbuotojų deficitas skatins darbdavius kelti atlyginimus, todėl tikėtis 5 proc. darbo atlyginimo iki mokesčių augimo 2014 metais būtų pagrįsta“, - svarstė cvmarket.lt atstovas.
Pernai labiausiai – penktadaliu – augo atlyginimai tiems, kurie dirba statybos ir nekilnojamojo turto srityje. Tiesa, statybų ir nekilnojamojo turto srityse atlyginimai buvo bene stipriausiai paveikti nuosmukio.
Komentuodamas vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio iki mokesčių augimą 5 proc. arba 106 litais, palyginti su 2012-aisiais, „Swedbank“ ekonomistas atkreipė dėmesį, jog vien minimalios mėnesinės algos padidinimas turėjo 2 procentinių punktų poveikį VDU augimui.
N.Mačiulis atkreipia dėmesį, kad tuose sektoriuose, kur daugelis dirba už minimumą, pakėlus MMA, vidutinis darbo užmokestis pakilo apie 10 procentų.
Tačiau buvo nemažai sektorių, kur VDU augimas nesiekė ir 2 procentų. Tai didelė dalis viešojo sektoriaus, švietimo, sveikatos apsaugos darbuotojų. Net ir IT sektoriuose, anot pašnekovo, atlyginimų augimas buvo mažesnis nei vidurkis, nors šioje srityje darbuotojų trūksta. Šiais metais „Swedbank“ mano, kad VDU turėtų kilti taip pat 5 procentais. Tai susiję su tuo, kad padidėjo valstybės tarnautojų algos ir kad mažėjant nedarbui ima augti darbuotojų derybinė galia, formuojasi lūkesčiai, kad atlyginimai didės. Kitąmet, remiantis banko prognozėmis, VDU turėtų kilti 6 procentais.
Suskaičiavo 203 tūkst. bedarbių
Lietuvos darbo birža skaičiuoja, kad pernai kiek daugiau nei pusę (51,5 proc.) visų bedarbių sudarė vyrai. Nuo 2011 m. mažėjo jaunimo ir augo vyresnio amžiaus asmenų lyginamasis svoris tarp bedarbių: 2013 m. jaunimas sudarė 11,6 proc., vyresni kaip 50 m. amžiaus asmenys - 32,8 procento.
LDB duomenimis, bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų per metus – 2013-uosius palyginti su 2012-aisiais – sumažėjo 0,3 proc. punkto.
Metų pabaigoje teritorinėse darbo biržose įregistruoti 203,5 tūkst. bedarbių, kurie sudarė 11,1 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Mažiausia bedarbių 2013 m. buvo registruota spalio pabaigoje – 180,8 tūkst. – tai mažiausias bedarbių skaičius nuo 2009 m. balandžio.
Kaip pastebi LDB, darbo pasiūla 2013 metais buvo beveik dešimtadaliu mažesnė nei 2012-aisiais.
Iš į LDB besikreipusių 299,6 tūkst. bedarbių, beveik kas ketvirtas neturėjo darbinės patirties, 39,4 proc. - be profesinio pasirengimo, kas penktas – praradęs darbo įgūdžius dėl ilgesnės kaip dveji metai darbo pertraukos.
Palyginti su 2012 m., darbo paklausa pernai padidėjo apie 21 proc. - buvo įregistruota 242,2 tūkst. laisvų darbo vietų. Didžiausia paklausa išlieka paslaugų sektoriuje. Čia buvo trys iš penkių įregistruotų laisvų darbo vietų. Daugiau kaip pusė visų darbo pasiūlymų buvo kvalifikuotiems darbininkams, kas penktas – specialistams bei vadovaujančiam personalui, kas ketvirtas – nekvalifikuotiems darbininkams.
