Per visus 2013-uosius euras Rusijoje pabrango lygiai 10 procentų – nuo 40 iki 44 rublių. Nuo šių metų pradžios – irgi tiek pat: dabar už eurą jau reikia pakloti 48 rublius.
Prieš metus JAV doleris kainavo 30, gruodį – 33, o dabar – jau 35 rublius.
Teko atšaukti sprendimą
„Nėra jokios bėdos, čia ne rublio kursas krinta, o doleris ir euras brangsta besivystančių šalių valiutų atžvilgiu“, – taip Rusijos žmones ramino Centrinio banko valdybos pirmininkė Elvira Nabiulina.
Deja, ne visai taip. Rublis sausį nuvertėjo apie 6 procentus. Daugiau vertės neteko tik Pietų Afrikos Respublikos randas (6,6 proc.) ir Argentinos pesas (18,6 proc.).
Neseniai Rusijos centrinis bankas pareiškė nustojęs pardavinėti užsienio valiutą, nes rubliui neva tokios paramos nebereikia.
Bet šią savaitę teko atšaukti šį sprendimą: kas dieną valiutų biržoje parduodama po 1–2 mlrd. dolerių, kad būtų patenkintas pirkėjų apetitas ir rublio kursas nekristų dar labiau.
Kai kur kilo panika
Per pastaruosius trejus metus rusai įprato, kad jų valiuta – stabili. Todėl net 80 proc. santaupų buvo laikoma rubliais.
Tačiau pastarosiomis dienomis prie valiutos keityklų nusidriekė eilės. Vladivostoke bankai netgi įvedė apribojimus, kiek dolerių ar eurų gali įsigyti vienas klientas.
Panaši padėtis ir kai kuriuose kituose regionuose. Tiesa, nemažai žmonių dėl to nesijaudina – naudodamiesi elektroninės bankininkystės paslaugomis jie tiesiog savo indėlius rubliais paverčia į santaupas užsienio valiuta.
Antai banke „VTB-24“ valiutos keitimas ne grynaisiais pastaruoju metu išaugo keturis sykius.
Tai gali tęstis ir toliau. Mat Rusijos ekonomika iš tiesų išgyvena ne geriausius laikus, o valdžiai silpnas rublis netgi naudingas.
Pasak Aukštosios ekonomikos mokyklos eksperto Sergejaus Puchovo, rublio kursą veikia iš šalies bėgantis kapitalas, investicijų stygius ir sustojęs eksportas.
Pernai jo apimtis sumažėjo 1 proc., palyginti su 2012-aisiais.
„Kol kas tikimės, kad rublis praras apie 20 procentų vertės. Bet yra ir blogasis scenarijus, jei šįmet į užsienį išgabento kapitalo suma sieks 80–120 mlrd. dolerių.
Tada devalvacija bus dar skaudesnė“, – įspėjo S.Puchovas.
Kremliui – tik į naudą
Užtat Rusijos valdžiai tokia padėtis visai patinka.
Pavyzdžiui, šios šalies užsienio atsargos, saugomos Centrinio banko sąskaitose, metų pradžioje sudarė 176 milijardus dolerių.
Kadangi rublis sausio mėnesį nuvertėjo 6 procentais, perskaičiavus užsienio atsargų vertę vietos valiuta, Finansų ministerija gali džiaugtis papildomai „uždirbusi“ 350 mlrd. rublių.
Turint galvoje, jog šių metų Rusijos biudžeto planuojamas deficitas – 390 mlrd. rublių, ši skylė buvo beveik užkimšta jau per sausį. Jei rublio vertė neims kilti, biudžetas gali būti netgi perteklinis.
Tačiau gyventojai labiausiai bijo, kad dėl to gerokai pašoks importuojamų prekių kainos. Pirmiausia stipriųjų gėrimų ir vyno.
Automobilių gamintojų atstovai pastaruoju metu vengia užsienyje užsakinėti naujas mašinas.
Pasikeitus valiutos kursui, rubliais jos bus gerokai brangesnės, todėl siekiama išparduoti tai, kas atsigabenta anksčiau.
Turi galingą ginklą
Anot ekonomistų, jei rublio vertė neims kilti, šiais metais Rusijoje infliacija gali siekti net 15 procentų.
Tačiau Centrinis bankas turi pakankamai eurų ir dolerių atsargų, kurias išmetęs į rinką galėtų sustabdyti rublio devalvacijos procesą.
Didžiausi šios šalies komerciniai bankai prognozuoja, kad taip ir įvyks. Anot jų, doleris ir euras dar gali pabrangti 1–3 rubliais, o paskui kursas stabilizuosis ir Centrinis bankas stengsis jį tokį palaikyti.
