A.Ansipas Baltijos valstybių premjerų susitikime Taline pirmadienį pakartojo, jog Vilniaus prijungimas prie „Rail Baltica“ yra Lietuvos ir EK derybų objektas.
Estijos premjeras pabrėžė, jog dėl to negali nukentėti projekto darbų grafikas, pirmiausia būtina kuo greičiau susitarti dėl bendros įmonės steigimo, kad būtų galima jau pavasarį pateikti paraišką dėl Europos Sąjungos finansavimo.
„Kokia bus konkreti geležinkelio trasa - ar ji eis per Kauną, ar per Kauną ir Vilnių, ar nuo Kauno iki Vilniaus bus nutiesta atšaka, yra Lietuvos ir Europos Komisijos derybų objektas“, - teigė A.Ansipas.
Jis teigė visiškai suprantantis, kodėl Lietuvai yra svarbu prijungti Vilnių prie „Rail Baltica“ geležinkelio, tačiau Estija siekia, kad projektas vyktų kuo sparčiau ir pasirengimas jo įgyvendinimui netaptų kliūtimi jau šį pavasarį pateikti finansavimo paraišką ES.
Taline pirmadienį susitiko Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai Algirdas Butkevičius, Laimduota Straujuma ir A.Ansipas. Vidurdienį prie jų prisijungė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.
Baltijos šalių premjerai sutarė, kad Vilniaus prijungimas prie europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ nėra kliūtis projektui.
„Lietuvos premjeras įtikino partnerius, ka Lietuva yra suinteresuota projekto įgyvendinimu. Nėra neišspręstų politinių klausimų, o esama tik techninių klausimų, kurie bus išspręsti“, - sakė premjero atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė.
Pasak jos, Lietuva partneriams įsipareigojo atlikti ekonominio efektyvumo studiją dėl Vilniaus įtraukimo į projektą.
„Toliau bus ruošiamasi kreiptis į Europos Sąjungą dėl projekto finansavimo, o bendros įmonės kūrimas tęsiamas“, - teigė ji.
Nesutarimai dėl „Rail Baltica“ vėžės prasidėjo Lietuvai pernai rudenį pareiškus norą prie transeuropinio geležinkelio prijungti sostinę. Tam pasipriešino Estija, baimindamasi, kad tai išpūs projekto kainą.
Skelbta, kad nesutarus dėl Vilniaus politiniu lygiu, vargu ar įmanoma pasirašyti bendros įmonės akcininkų sutartį. Preliminariai planuojama sutartį dėl bendros įmonės steigimo pasirašyti balandį.
Jungtinės Karalystės „Aecom“ skaičiavimais, vėžė vien Lietuvos teritorijoje kainuotų apie 4,4 mlrd. litų.
