„Šiandien mes sutarėme, kad bendra įmonė „Rail Baltica“ turi būti įsteigta kuo greičiau. Dėl to nebuvo skirtingų nuomonių“, - spaudos konferencijoje Taline sakė A.Ansipas.
Jis pakartojo, kad Vilniaus prijungimas prie „Rail Baltica“ yra Lietuvos ir Europos Komisijos (EK) derybų objektas.
„Lietuva anksčiau siūlė Kauną, tačiau dabar pozicijos pasikeitė. Šiandien taip pat nutarta, jog Lietuva su Europos Komisija turės atlikti galimybių studiją, kuri atsakytų, kuris miestas tinkamesnis „Rail Baltica“ maršrutui ir turi geresnes perspektyvas. Estija niekam neteikia pirmenybės, nes tai yra Lietuvos sprendimas - Vilnius ar Kaunas. Būtų prasminga, kad Lietuvos sostinė būtų prijungta“, - kalbėjo Estijos vyriausybės vadovas.
Latvijos premjerė Laimduota Straujuma teigė, jog liko išspręsti tik teisinius klausimus, nes visi sprendimai dėl bendros įmonės jau priimti.
„Liko išspręsti tik teisinius klausimus, visi sprendimai dėl bendros įmonės jau buvo priimti. Su visais teisiniais dalykais susitvarkysime vasarį, o paraiška (Europos Komisijai dėl projekto finansavimo - BNS) galėtų būti pateikta iki gegužės“, - sakė Latvijos premjerė Laimduota Straujuma.
Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius patikino, jog Lietuva dėl bendros įmonės steigimo jau apsisprendė praėjusių metų gruodį.
Skelbta, kad nesutarus dėl Vilniaus politiniu lygiu, vargu ar įmanoma pasirašyti bendros įmonės akcininkų sutartį. Preliminariai planuojama sutartį dėl bendros įmonės steigimo pasirašyti balandį.
ES ketina finansuoti 85 proc. projekto vertės. Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius teigia įtikinęs regiono partnerius dėl būtinybės statyti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ atšaką iki Vilniaus.
Jis teigia įtikinęs regiono partnerius dėl būtinybės statyti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ atšaką iki Vilniaus. Anot jo, regiono partneriai suprato, jog tai pagerintų projektą.
„Tai yra bendras sutarimas, kad „Rail Baltica“ projektas turi būti įgyvendintas, ir jau politiniame lygyje neturi būti diskusijų, taip pat į šį projektą turi įeiti ir Vilnius. Dėl kitų - techninių ir ekonominių skaičiavimų - reikės stipriai padirbėti“, - BNS telefonu iš Talino sakė A.Butkevičius, „Rail Baltica“ projekto klausimus aptaręs su Latvijos ir Estijos premjerais.
Paklaustas, ar regiono partneriai pritaria geležinkelio atšakos iki Vilniaus statyboms, jis atsakė: „Taip, jie pritaria. Jie pasakė, kad tai yra Lietuvos pasirinkimas“
Anot A.Butkevičiaus, Vilniaus įtraukimas į „Rail Baltica“ projektą pagerintų jo ekonominius rodiklius.
„Manau, kad dabar telieka dirbti techniniais ir ekonominiais klausimais“, - BNS sakė Lietuvos premjeras. Jis sakė, jog dar šiemet tikimasi paruošti paraišką Europos Sąjungai (ES) dėl projekto finansavimo.
A.Butkevičius Taline susitiko su Latvijos premjere Laimduota Straujuma ir Estijos vyriausybės vadovu Andrusu Ansipu, vėliau prie jų prisijungė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.
Daugiausiai nesutarimų keliantis klausimas - Vilniaus prijungimas prie „Rail Baltica“ vėžės - Estijos iniciatyva buvo perkeltas į politinį lygį.
Nesutarimai prasidėjo, Lietuvai pernai rudenį pareiškus norą prie transeuropinio geležinkelio prijungti sostinę. Tam pasipriešino Estija, baimindamasi, kad tai išpūs projekto kainą.
Skelbta, kad nesutarus dėl Vilniaus politiniu lygiu, vargu ar įmanoma pasirašyti bendros įmonės akcininkų sutartį. Preliminariai planuojama sutartį dėl bendros įmonės steigimo pasirašyti balandį.
Jungtinės Karalystės „Aecom“ skaičiavimais, vėžė vien Lietuvos teritorijoje kainuotų apie 4,4 mlrd. litų.
