Kol kas medžiotojams klausimų kyla daug daugiau, nei jie gauna atsakymų. Tikslios kompensacijų tvarkos dar nėra nustatyta.
Pavymui tokių abejonių tįsta kalbos ir apie tai, kad šernų medžioklė marui kelio apskritai neužkirs. Esą, užkratą iš Baltarusijos gali įvežti ir medieną gabenantys miškavežiai, išplatinti dvėselieną lasiojančios varnos ar suopiai.
„Pala pala, - pyktelėjo kiaulių augintojus vienijančios asociacijos vadovas Algis Baravykas. - Tai – tuščios kalbų. Yra du afrikinio kiaulių maro užkrato platintojai: šernai iš žmonės. Šernai maru užsikrečia vienas nuo kito. Žmogus platina užkratą, sušerdamas kiaulėms maisto likučius ar ant padų atnešdamas užkratą iš užkrėsto miško.
Todėl reikia tvarkos ten, kur ji būtina. Paukščiai, gabenama mediena ar kiti žvėrys – visa tai jau Dievo valioje“.
Medžiotojai skaičiuoja
Praėjusią savaitę, sausio 29-ąją Vyriausybė šešiose Pietų Lietuvos savivaldybėse – Alytaus, Lazdijų, Varėnos, Šalčininkų, Trakų rajonų ir Druskininkų – įvedė ekstremalią padėtį. Joje turi būti išnaikinti visi šernai. Šioje zonoje atsidūrė ir Dusmenų medžiotojų klubo medžioklės plotas.
„Pastarąją savaitę sumedžiojome šešis šernus. Medžiosime juos ir toliau, bet tai mus – nuostolinga. Išlaidas vis dėlto turėtų padengti valstybė“, - patikino šio klubo vadovas Andrejus Jakas.
Jis skaičiavo: vienam sumedžiotam šernui teko pakloti apie 500 litų. Tai – savikaina, kurios dėmenys – ne tik degalams išleisti pinigai.
„Mūsų klubui iš Vilniaus iki Dusmenų medžioklės plotų – apie 60 kilometrų. Dauguma jo narių – dirbantys žmonės, kurie gyvena mieste. Tad į medžioklę paprastai galime išsirengti tik savaitgalį. Važiuoja šeši - septyni medžiotojai, o sumedžioti geriausiu atveju pavyksta vos vieną šerną.
Pirmoke pašarų už 2 tūkst. litų, išvežiojome į šėryklas, įrengtas ties stebėjimo bokšteliais. Šernai jas susiras per vieną kitą savaitę. Išlaidų – į valias“, - kalbėjo A.Jakas.
Jis neginčija nustatytos tvarkos. Medžiotojai supranta, - maro grėsmė yra reali. „Šaudysim šernus. Bet ta kompensacija, kuri nustatyta, nepadengs nė pusė savikainos. Valstybė turi kompensuoti realius nuostolius“, - įsitikinęs A.Jakas.
Jo vadovaujamo būrelio sumedžioti šernai buvo sveiki. „Laukėme, kol gausime tyrimų atsakymą iš veterinarijos tarnybos. Bet jeigu tik būtų aptiktas užkratas, šernus būtų tekę išgabenti ir utilizuoti. O tai – papildomos išlaidos“, - sakė A.Jakas
Tvarka dar rengiama
„Problemų dar – į valias. Operatyvinė grupė dirba, o Aplinkos ministerijos rūpestis – įveikti tas, kurios siejasi su mūsų atsakomybės zona: miškais ir šernais.
Šiandien, antradienį, pasirašiau įsakymą. Pratęsėme varomosios šernų medžioklės laiką. Šiuo metu medžioti su varovais galima visoje Lietuvoje, išskyrus į ekstremalią zoną patenkančius šešis rajonus“, - sakė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.
Kadangi žvėrys varomi triukšmaujant, yra pavojus, kad šernai gali būti išvaikyti ir iš maro židinių, jei tik tie židiniai iš tikrųjų egzistuoja. „Svarbu – nepadaryti dar blogiau“, - užsiminė ministras.
Aplinkos ministerijos pareigūnai konsultuojasi su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Anot V.Mazuronio, jei tik VMVT leis, varomoji medžioklė galbūt bus leidžiama ir ekstremalios zonos vietose, nuo židinio nutolusiose tam tikru spinduliu.
„Išmokas už sumedžiotus šernus mokės VMVT. Šiandien, antradienį, rengiamas Vyriausybės nutarimo projektas. Jei vasario 5-ąją, per Vyriausybės posėdį, jam bus pritarta, VMVT parengs tikslią kompensacijų už sumedžiotus šernus tvarką“, - paaiškino V.Mazuronis.
Joje bus numatyta ir tai, kaip ir kada tos kompensacijos bus mokamos.
Sk
Praėjusia savaitę per Vyriausybės posėdį dėl maro šešiuose Lietuvos rajonuose buvo paskelbta ekstremali situacija. Per posėdį paaiškėjo ir tai, kad medžiotojų premijoms reikės maždaug 7 mln. litų.
