„Viena aktyvi moteris, agitavusi savo kaimynus balsuoti prieš renovaciją, dabar laksto į savivaldybę ir prašo įtraukti namą į sąrašą ir leisti surengti naują gyventojų susirinkimą. Panašu, kad žmonės pradeda suvokti, kad renovuoti namą pirmiausiai naudinga jiems patiems“, - teigė Klaipėdos miesto savivaldybės Ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda.
Iš 24 pirmajame Klaipėdos miesto daugiabučių namų atnaujinimo programos etape pakviestų namų renovacijai pritarė 21.
Pirmenybė teikiama tiems namams, kurių statybos leidimai išduoti iki 1993 metų ir kurių šilumos sąnaudos didžiausios.
Dalyvauti programoje panoro keturių šiaurinės miesto dalies - Sportininkų, dviejų Pušyno, vieno Švyturio gatvės bei 14 pietinės dalies - Taikos prospekto, Smiltelės, Minijos gatvės daugiabučių gyventojai.
Prieš balsavo ir renovacijos atsisakė trijų namų – Vyturio g. 7, Paryžiaus Komunos g. 2 bei Sulupės g. 13 gyventojai. Šie namai įvardijami kaip probleminiai, jų šildymo sąnaudos didelės, o patalpos jau avarinės būklės. Tačiau juose daugiausiai gyvena asocialios, nemažai skolų už komunalines paslaugas turinčios klaipėdiečių šeimos. Valdininkai tikri, kad jeigu jie ir norėtų, bankas vargiai sutiktų duoti jiems paskolą.
Šių namų gyventojams valdininkai prognozuoja niūrią ateitį. Pasisakiusieji prieš renovaciją jau nuo šių metų neteks 50 proc. kompensacijos už šildymą sumos.
„Mūsų specialistai atsižvelgs ne į bendrą namo gyventojų sprendimą, o į kiekvieno balsavusiojo poziciją. Jeigu namas pritarė renovacijai, bet gyventojas balsavo prieš, jis neteks kompensacijos“, - aiškino L.Dūda.
Tačiau supratusieji savo klaidą dar gali pakeisti situaciją. Jiems tereikia surengti pakartotinį gyventojų susirinkimą. Daugumai pritarus namas bus įtrauktas į atnaujinamų daugiabučių programą.
Viso namo renovacija paprastai kainuoja nuo pusės iki 2 mln. litų, priklausomai nuo namo dydžio.
Iki 40 proc. renovacijos sąnaudų apmokės valstybė. Kokią paramą gaus kiekvienas daugiabutis, priklausys nuo to, kokia dalimi po modernizacijos sumažės šilumos energijos sąnaudos.
Vidutiniškai gyventojai už modernizaciją sumoka per 8-20 metų. Jau po metų nuo renovacijos pabaigos sąskaitos už šildymą mažėja apie 10 proc.
Skaičiuojama, jog iš viso mieste būtina modernizuoti apie 2 tūkst. daugiabučių.
