„Daugiau pajamų nei planuota buvo gauta gal dėl to, kad nuo 2014 metų nebeteikiama valstybės parama, įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę. Tam, kad piliečiai suspėtų pasinaudoti minėta parama, tiek Nacionalinė žemės tarnyba, tiek patys piliečiai labai aktyviai dalyvavo žemės pardavimo procese“, - teigė žemės ūkio ministro atstovė spaudai Ramunė Visockytė.
Finansų ministerija nurodo, kad pernai surinkta 229,722 mln. litų žemės mokesčio - 2,6 karto, arba 142,722 mln. litų daugiau nei planuota.
„Pagrinde tai buvo žemės ūkio paskirties žemės pardavimas, tas didysis bumas. Iki šių metų pradžios ūkininkai turėjo galimybę išsipirkti ne aukciono tvarka žemės sklypus, todėl čia buvo didžiausias sujudimas“, - sakė Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vaidas Pakalka.
Anot jo, šiais metais mokesčio už žemę prognozė turėtų būti gerokai mažesnė.
„Dar turėsime kažkiek įdirbio pirmąjį ketvirtį, kadangi sprendimas yra toks, kad suprojektuoti, bet dar nepaženklinti sklypai dar bus parduodami, o visiem kitiem planuojama nauja tvarka“, - aiškino V.Pakalka.
Šiais metais į biudžetą planuojama surinkti 71,941 mln. litų mokesčių už parduotą valstybinę žemę - toks skaičius įrašytas valstybės biudžeto įstatyme.
Ministerija BNS pranešė, kad už parduotą žemę gautos lėšos pervedamos į valstybės ir savivaldybės biudžetus. Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, į valstybės biudžetą pernai pervesta 226,8 mln. litų, 2012 metais - 124,1 mln. litų, 2011 metais - 103,9 mln. litų žemės mokesčio.
Nuo šių metų įstatymas numato eilės tvarką, pagal kurią parduodamas privačios nuosavybės teise valdomas žemės ūkio paskirties žemės sklypas. Pirmenybė įsigyti sklypus turi kaimyninių žemės sklypų savininkai.
