„Blogai ir žmonėms, ir verslui. Darykit ką nors“, - lrytas.lt prasitarė devynias įmones vienijančios Kaliningrado srities mėsos perdirbėjų asociacijos prezidentas Romanas Esipovas.
Visos stambiosios Kaliningrado mėsos perdirbimo įmonės didžiąją dalį žaliavos - kiaulienos - iki šiol pirko iš ES valstybių, tarp jų – iš Lietuvos bei Lenkijos. Dabar šią galimybę jos prarado.
Viena iš asociacijai priklausančių įmonių laikinai jau sustabdė gamybą. Pasak R.Esipovo, be darbo liko 250 žmonių, kurie dirbo Polesko gamykloje „Deima“.
Anot pašnekovo, toks pat likimas laukia ir kitų didžiųjų mėsos perdirbėjų. Žaliavos juk nėra.
Į Kaliningrado sritį, kaip ir į pačią Rusiją eksportuoti kiaulieną bei jos produktus Rusijos fitosanitarijos ir veterinarijos priežiūros tarnyba uždraudė sausio 30-ąją. „Galbūt per mėnesį kitą šį sprendimą tarnyba ir atšauks. Bet sunku įmonėse dirbantiems žmonėms paaiškinti, kad dėl visko kaltas maras, tad jūs dabar - pailsėkit. O paskui vėl galėsit grįžti į darbą. Nepavydėtina situacija“, - aiškino R.Esipovas.
Jo teigimu, Kaliningrade esančiose maisto parduotuvėse kiaulienos kainos taip pat šovė aukštyn, - ji pabrango maždaug 20 proc.
„Bet tai – tik pradžia. Visiems blogai. ES turi kuo skubiau imtis priemonių ir tartis su Rusija dėl kiaulienos eksporto“, - nerimo neslėpė R.Esipovas.
Kaliningrado mėsos perdirbimo įmonės gal ir turėtų galimybių kiaulienos atsigabenti iš kitų Rusijos regionų ar Lotynų Amerikos. Tačiau tos galimybės – tik teorinės. Tektų sugaišti marias laiko įvairiems leidimams gauti.
Lietuva kovoja tinkamai
Europos Komisija ir Europos Sąjungos (ES) valstybės narės ketvirtadienį posėdyje oficialiai pripažino, kad Lietuvoje yra imtasi tinkamų ir efektyvių priemonių kovai su afrikiniu kiaulių maru.
"Posėdžio metu pripažinta, kad Lietuva atsakingai ėmėsi visų būtinų priemonių šiai pavojingai ligai suvaldyti. Dar daugiau, Lietuva padarė gerokai daugiau, nei numatyta ES teisės aktuose. Pavyzdžiui, nustatėme plačią ligos užkrato zoną, kuri leidžia efektyviai apsaugoti nuo užkrato plitimo į kitas ES valstybes ir trečiąsias šalis.
Be to, išbandėme praktikoje inovatyvias priemones, pavyzdžiui, repelentų šernams baidyti išdėstymą pasienio regione," - pabrėžė posėdyje Lietuvai atstovavęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas.
Laikantis ES solidarumo principo, Komitetas rekomendavo teikti būtiną techninę ir mokslinę pagalbą bei užtikrinti atitinkamą finansinį palaikymą Lietuvai ir kitoms ES valstybėms narėms, įgyvendinančioms afrikinio kiaulių maro prevencijos ir likvidavimo priemones ir planus.
Pareiškime taip pat teigiama, kad gyvūnų judėjimą ribojančios tvoros prie Lietuvos - Baltarusijos sienos poreikis išlieka klausimu diskusijoms ir vertinimui, ar išlaidos tokios tvoros statybai pasiteisins.
Pažymėta, kad būtina surinkti daugiau mokslinių įrodymų, ar tokios tvoros statyba duos realios naudos, siekiant Lietuvai apsisaugoti nuo afrikinio kiaulių maro užkrato plitimo.
Numatoma, kad šį klausimą Europos Komisijos atstovai papildomai aptars su Valstybinės maisto ir veterinarijos vadovu pirmadienį telekonferencijos metu.
Europos Komisija ragina Rusiją derėtis dėl kiaulienos
Savo ruožtu Europos Komisija (EK) dar kartą paragino Rusiją pradėti konstruktyvias derybas.
Už sveikatą atsakingas Europos Komisijos narys Tonis Borgas pareiškė, jog Lietuvoje dviem šernams nustačius marą, nedelsiant buvo imtasi veiksmų, siekiant užkirsti kelią ligos paplitimui Lietuvoje.
„Rusija nustatė beprecedenčius apribojimus kiaulių ir kiaulienos eksportui iš visų 28 ES valstybių narių, nors liga nustatyta tik ribotoje Lietuvos dalyje. Šie apribojimai ne tik daro rimtą ekonominį poveikį Europos verslo subjektams, bet ir yra neproporcingi ir pažeidžia tarptautinės prekybos principus“, - teigiama T.Borgo pranešime.
Anot jo, Rusijos prieš dvi savaites įvestas prekybos draudimas taikomas ir toliau, nepaisant prašymo susitikti su Rusijos atstovais ir vesti aukšto lygmens oficialias ir technines derybas.
„Iki šiol mūsų pasiūlymai sutarti dėl bendradarbiavimo, prekybos apribojimus taikant tik užkrėstai zonai, buvo atmesti. Dar kartą raginu Rusiją pradėti konstruktyvias derybas šiuo klausimu ir rasti tinkamą sprendimą“, - pareiškime rašo T.Borgas.
Jo teigimu, naujausi moksliniai duomenys rodo, kad du afrikinio kiaulių maro atvejai Lietuvoje yra susiję su nesėkmingais bandymais kontroliuoti užsitęsusį afrikinį kiaulių marą vakariniuose Rusijos regionuose ir su nesenu ligos atsiradimu Baltarusijoje.
Aptikus afrikinį kiaulių marą, sausio pabaigoje ekstremali situacija paskelbta Alytaus, Lazdijų, Varėnos, Šalčininkų, Trakų rajonų ir Druskininkų savivaldybėse.
