Pasak Kauno teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjos Ingos Balnanosienės, metų pradžioje augantis nedarbo rodiklis yra kasmetinė tendencija, kadangi darbo ieškantieji registruojasi darbo biržoje po terminuotų, sezoninių darbų pabaigos. Taip pat nemažai gyventojų baigia individualią veiklą pagal verslo liudijimą, kurį ketina atnaujinti prasidėjus kitiems kalendoriniams metams. Pažymėtina, jog sausio mėnesį taip pat registruojama daugiau laisvų darbo vietų, tik darbuotojus įdarbinti neretas darbdavys numato vasario mėnesį.
„Vis dėlto, nepaisant nedarbo rodiklio augimo, registruotas nedarbas Kauno regione ir toliau lieka vienas mažiausių Lietuvoje (Vilniaus regione jis siekė 9,5 proc., o Klaipėdoje – 10,0 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų, tuo tarpu šalies vidurkis – 11,5 proc.),“ – teigė I. Balnanosienė.
Daugiausiai laisvų darbo vietų Kauno teritorinės darbo biržos aptarnaujamoje teritorijoje 2014-ųjų sausį buvo siūloma pardavimų, transporto vadybininkams, buhalteriams, apskaitininkams, inžinieriams, pardavėjams kasininkams, tarptautinių pervežimų vairuotojams, statybos sektoriaus, virtuvės bei pagalbiniams darbininkams, virėjams, konditeriams, padavėjams barmenams, apsaugos darbuotojams, informacinių technologijų specialistams, slaugytojams ir jų padėjėjams, suvirintojams, pakuotojams.
Kauno mieste ir rajone nedarbo lygis sausį siekė 9,7 proc. (paaugo 0,3 proc.). Per pirmąjį metų mėnesį įdarbinta apie 1,7 tūkst. darbo ieškojusių asmenų. Buvo registruota 2,6 tūkstančio laisvų darbo vietų (padaugėjo 30 proc.). Sausio mėnesį mieste bei gretimame rajone veiklą pagal verslo liudijimą pradėjo 839 darbo biržos klientai (2 kartus daugiau nei gruodį), išduoti 27 leidimai įdarbinti užsieniečius, 97 asmenys įtraukti į remiamojo įdarbinimo priemones.
Deja, ir toliau aukščiausias Kauno regione nedarbas išlieka Jonavoje. Sausio gale jis siekė 14,4 proc. ir buvo 0,5 proc. didesnis nei gruodžio mėnesį. Per pirmąjį šių metų mėnesį įdarbinta 210 asmenų, biržos Jonavos skyrius ieškantiems darbo siūlė apie 200 laisvų darbo vietų, 45 asmenis įtraukė į aktyvios darbo rinkos politikos priemones. Savarankišką veiklą pagal verslo liudijimą pradėjo 74 jonaviškiai. Išduoti 9 leidimai įdarbinti užsieniečius.
Kėdainių skyriuje registruoto nedarbo lygis siekė 11,4 proc. (padidėjo 1 proc.). Sausį biržoje įregistruota 616 darbo neturinčių asmenų bei 139 laisvos darbo vietos. Pavyko įsidarbinti 132 darbo ieškojusiems kėdainiškiams, išduotas vienas leidimas įdarbinti užsienietį. Į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiųsti 32 asmenys, dar 96 pradėjo darbinę veiklą pagal verslo liudijimus.
Panaši situacija buvo ir Raseiniuose. Biržos skyriuje sausio mėnesį įregistruoti 472 ieškantieji darbo. Nedarbo lygis per mėnesį pakilo 1 proc. ir siekė 11,4 proc. darbingo amžiaus gyventojų. Registruota 170 laisvų darbo vietų, įdarbinti 203 asmenys. Į aktyvios darbo rinkos politikos priemones įtraukta 18 darbo rinkoje papildomai remiamų darbo biržos klientų, 15 raseiniškių pradėjo dirbti įsigiję verslo liudijimus.
Biržos Kaišiadorių skyriuje sausį nedarbo lygis siekė 10,7 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų, nedarbas padidėjo 0,3 proc. Per mėnesį registruoti 309 asmenys, buvo siūloma 120 laisvų darbo vietų, įdarbinta 113 asmenų, dirbti pagal verslo liudijimą pradėjo 19 darbo biržoje registruotų Kaišiadorių rajono gyventojų, o aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse dalyvauti – 24.
Kauno teritorinės darbo biržos Prienų skyriuje per praėjusį mėnesį įregistruoti 243 darbo neturintys asmenys, nedarbo lygis sausio gale siekė 9,6 proc. (padidėjo 0,5 proc.). Metams prasidėjus tai buvo mažiausio nedarbo lygio teritorija Kauno regione. Sausio mėnesį prieniškiams bedarbiams buvo siūlomos 86 laisvos darbo vietos, įdarbinti 64 asmenys, aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse pradėjo dalyvauti 13 darbo ieškojusiųjų, dar 34 – įsigijo verslo liudijimą.
2014-aisiais Kauno teritorinė darbo birža partnerio teisėmis pradeda įgyvendinti Europos socialinio fondo iš dalies finansuojamą projektą „Išlik darbo rinkoje“, skirtą vyresnių kaip 50 metų darbingo amžiaus ir ilgalaikių bedarbių integravimui į darbo rinką, primena ELTA. Numatytos trys remiamo įdarbinimo priemonės – įdarbinimas subsidijuojant, darbo įgūdžių įgijimo rėmimas ir darbo rotacija.
„Darbo birža iš dalies kompensuos išlaidas darbdaviams, įdarbinantiems ilgalaikius ir vyresnius nei 50 metų bedarbius. Kviečiame darbdavius aktyviai bendradarbiauti su Kauno teritorine darbo birža ir teikti paraiškas tikslinių grupių asmenų įdarbinimui. 2014 metais ypatingas dėmesys bus skiriamas jaunimo įdarbinimui. Pradedame įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvas, kurių tikslas – mažinti jaunimo nedarbą ir pagerinti padėtį jaunuolių, kurie nei dirba, nei mokosi. Numatyta padėti susirasti darbą, jiems baigus mokslus. Iniciatyvos bus įgyvendinamos glaudžiai bendradarbiaujant darbo biržai, vietos bendruomenėms, savivaldos institucijoms, nevyriausybinėms ir jaunimo organizacijoms bei regiono darbdaviams“, – sakė Kauno teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja I. Balnanosienė.
